Naujausios LAT nutartys: nuo palūkanų sampratos iki darbuotojo pareigos grąžinti ilgalaikio darbo išmokos permoką buvusiam darbdaviui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių didesnių, nei nustato įstatymai, šalių sutartų procesinių palūkanų (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimo, priminta, kad pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek kompensuojamosios, tiek ir procesinės palūkanos gali būti nustatomos šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis (taikant teksto lingvistinį aiškinimą) šalių susitarimo nuostatos, pagal kurią, jei atsakovė iš užsakovės gautas lėšas uždelsia paskirstyti (išmokėti) partnerėms per dvi darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, aiškinimas suponuoja išvadą, jog šalys buvo susitarusios, kad 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Tai reiškia, kad šalys susitarė ir dėl procesinių palūkanų skaičiavimo.

Pažymėta, kad priteisdamas šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, kurios yra didesnės negu įstatyme nurodytos, teismas turi įvertinti, be kita ko, ar šalių sutartas procesinių palūkanų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, ir išspręsti jų dydžio (ne)mažinimo klausimą. Kadangi šios aplinkybės, kuri yra fakto klausimas, apeliacinės instancijos teismas nevertino, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir grąžino šį klausimą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

_____

Nutartyje dėl darbuotojo pareigos grąžinti ilgalaikio darbo išmokos permoką buvusiam darbdaviui konstatuota, kad asmeniui ilgalaikio darbo išmoka priklauso atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu. Pripažinus atleidimą iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu neteisėtu ir pakeitus darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ilgalaikio darbo išmokos gavimo pagrindas išnyksta. Kadangi įstatymas įtvirtina, kad šią atleistam iš darbo darbuotojui išmokėtą išmoką, išnykus jos išmokėjimo pagrindui, „Sodrai“ grąžinti privalo darbdavys, tai darbdavys, įvykdęs šią įstatymu jam nustatytą prievolę, įgyja teisę, kad jam šią išmoką grąžintų ją gavęs asmuo kaip be pagrindo įgytą turtą. Pažymėta, kad asmeniui dėl atleidimo iš darbo negali priklausyti ir garantijos, taikytinos asmeniui, teisėtai atleistam iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu, ir garantijos, taikytinos asmeniui, kurio atleidimas iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu pripažintas neteisėtu ir pakeistas į kitą pagrindą.

_____

Nutartyje dėl kompensuojamųjų ikiteisminių ir procesinių palūkanų iš sutartį pažeidusios šalies priteisimo konstatuota, kad teismai, nustatę, jog šalys buvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo pažeidus sutartį, netinkamai aiškino šalių susitarimą, kuriame buvo nustatytas ikiteisminių ir procesinių kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas. Atsakingajai partnerei nepervedus rangovei atlyginimo už atliktus darbus, rangovė pasirinko savo teisių gynybos būdą – pareiškė ieškinį kitoje byloje, prašydama nuostolių atlyginimo ir įstatyme nustatyto dydžio procesinių palūkanų. Teismas kitoje byloje priteisė rangovei iš atsakingosios partnerės dalį prašyto nuostolių atlyginimo, taip pat Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio procesines palūkanas. Nors, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kilus ginčui taikomos šalių sutartyje, o ne įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos, tačiau ginčas dėl procesinių palūkanų jau yra išspręstas kitoje byloje – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei priteistos iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos. Dėl to pakartotinai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, pareikštas jau kitu pagrindu – pagal šalių sudarytą sutartį, šioje byloje nebegali būti tenkinamas.

Nurodyta, kad ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos iki bylos, kurioje ieškovei iš atsakovės priteistas nuostolių atlyginimas, iškėlimo dienos. Tuo metu ieškovė dar neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovė įvykdytų sutartį, taip pat jos atsakomybės už sutarties nevykdymą – ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų pagal sutartį. Iki bylos teisme iškėlimo dienos ieškovė nuostolių, kurie turėtų būti jai kompensuojami ikiteisminėmis kompensuojamosiomis palūkanomis, dar nebuvo patyrusi, todėl šioje byloje ieškovės reikalavimas priteisti jas iš atsakovės atmestas pagrįstai.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygų keitimą, išskaitų iš darbo užmokesčio pažymėta, kad Darbo kodekso nuostatos dėl darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva taikytinos ne bet kokioms, o darbo sutartyje sulygtoms darbo apmokėjimo sąlygoms pakeisti. Bendroji taisyklė yra tokia, jog darbo apmokėjimo sąlygas, kaip vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, darbdavio iniciatyva galima pakeisti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Tačiau jeigu darbuotojas nėra aktyvus, be pateisinamos priežasties įstatyme nustatyta tvarka ir terminu negina savo galbūt pažeistų teisių dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, pagal DK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą pripažinti neteisėtu. Konstatuota, kad darbdavės įsakymais nebuvo pakeistos darbo sutartyje sulygtos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos. Šalys darbo sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkretaus darbo užmokesčio ir darbo normos, tačiau darbo apmokėjimą susiejo su sąlyga, kad paslaugų bus teikiama tiek, kiek apmokama iš PSDF lėšų. Darbdavė įsakymus dėl paslaugų skaičiaus nustatymo priėmė reaguodama į gautas TLK ataskaitas apie tai, kad paslaugų suteikta kelis kartus daugiau, nei skiriama lėšų iš PSDF paslaugų išlaidoms apmokėti. Šie įsakymai buvo taikomi visiems atsakovės bendrovėje dirbantiems gydytojams. Priėmus įsakymus darbo sutartyje sulygtos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos nepakito.

Nurodyta, kad DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išimtis. Kai darbuotojas reiškia reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar jis buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje būtų buvę netinkamai taikyti reikalavimai dėl darbdavės įrodinėjimo naštos ar netinkamai įvertinti įrodymai.

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymo ir priteisimo, pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės piniginė prievolė ieškovui atsirado tik 2022 m. vasario 22 d., įsiteisėjus sprendimui, kuriame konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Įvertinus tai, kad, įsiteisėjus Sprendimui, atsakovė priteistą žalos atlyginimą sumokėjo tik 2022 m. gegužės 11 d., ji privalo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas tik už praleistą prievolės įvykdymo terminą.  Taip pat pažymėta, kad atsakovės nurodomas Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas sumokėti priteistai žalai nepaneigia kreditoriaus teisės į įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas. Priešingu atveju valstybė būtų neproporcingai palankesnėje padėtyje nei kreditorius. Tai, kad pagal minėtąjį straipsnį teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, vertintina kaip priteistos sumos sumokėjimo atidėjimas, leidžiant ją sumokėti per tam tikrą laiko tarpą, tačiau nesudaro pagrindo vertinti, jog toks mokėjimo atidėjimas atleidžia ir nuo įstatyme įtvirtintų palūkanų mokėjimo. Negana to, pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Vadinasi, atsakovės nurodomas CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kasaciniam skundui paduoti neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimui ir vykdytinumui.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kompensuojamųjų palūkanų nuo mokėjimo palūkanų skaičiavimas, atsižvelgiant į skirtingą šių paskirtį ir pobūdį, yra pripažįstamas ir pateisinamas teismų praktikoje.  Tačiau nėra teisinio ir ekonominio pagrindimo, kuriuo vadovaujantis būtų skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos nuo kompensuojamųjų palūkanų. Nagrinėjamoje byloje išaiškinus, jog tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią, kompensacinę, funkciją, taip pat tai, kad ginčo šalis sieja deliktiniai, o ne sutartiniai teisiniai santykiai, ir įstatyme nesant nustatytų išimčių iš bendrosios taisyklės, pagal kurią palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.37 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (kompensuojamąsias palūkanas) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.