Teismai

LVAT: savivaldybė turėjo pareigą prižiūrėti savo teritorijoje valstybinėje žemėje augančius želdinius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. kovo 27 d. nutartimi (bylos Nr. eA-11-1188/2024) išaiškino iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusias Želdynų įstatymo nuostatas ir patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės (Savivaldybė) pareigą užtikrinti valstybinėje žemėje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą.

Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjams priklausiusio automobilio apgadinimą ir vertės sumažėjimą (žalos jiems padarymą) sukėlęs nuvirtęs medis prieš įvykį augo Savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, tačiau išsiskyrė šalių pozicijos, ar Savivaldybei tenka pareiga atlyginti tokio medžio nuvirtimu pareiškėjams padarytą žalą situacijoje, kai valstybinės žemės sklypas, ties kurio riba augo nuvirtęs medis, buvo išnuomotas daugiabučio namo savininkų bendrijai (Bendrija).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nors valstybinės žemės sklypo nuomotojas iš esmės galėtų būti laikomas želdinių valdytoju, tai savaime negali paneigti savivaldybei pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Želdynų įstatymą priskirtos bendrosios želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo pareigos.

Nagrinėtu atveju Savivaldybė jokios sutarties nei dėl ginčo želdinių, nei dėl ginčo žemės sklypo nebuvo sudariusi, nes valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota tuometinei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), kuri nuomos sutartimi perdavė ją naudotis Bendrijai. Išplėstinė teisėjų kolegija, akcentavusi tai, kad sutartis sudaryta tarp Bendrijos ir NŽT, darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad Savivaldybė sutartimi perdavė jai pagal įstatymus numatytą pareigą. Byloje nesant jokių duomenų, kurie aiškiai patvirtintų Savivaldybei tenkančios pareigos perdavimą, atsakovo išdėstyti argumentai dėl želdinių valdytojo ir jam tenkančių pareigų nagrinėjamu atveju vertinti kaip negalintys nulemti bylos baigties.

Nustačius, kad Savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, o žala atsirado nuvirtus Savivaldybės teritorijoje valstybinėje žemėje augusiam medžiui, vertinta, kad Savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad bylai aktualios teisės aktų nuostatos, galiojusios būtent ginčo įvykio, kai nuvirtęs medis apgadino pareiškėjų automobilį, metu (2021 m. liepos 21 d.). Tuo pačiu pabrėžta, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Želdynų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, todėl pateikti išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai aktualūs iki 2021 m. lapkričio 1 d. susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button