Teismai

LVAT: darbdaviui, nesudariusiam darbo sutarčių dėl šokėjų veiklos naktiniame klube, pagrįstai taikyta atsakomybė už nelegalų darbą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. kovo 20 d. nutartyje pripažino, kad Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai nubaudė UAB „Doriantas“ (bendrovė) 4 340 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, esant darbo sutarties požymiams neužtikrinus, kad darbuotojai (keturios šokėjos ir naktinio klubo „4play“ reklamines skrajutes dalinęs asmuo) dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritorinei įstaigai apie asmenų priėmimą į darbą ir pasirašius darbo sutartis.

Šioje byloje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl esminių darbo teisinių santykių požymių ir pažymėjo, kad tam, jog byloje aptarta situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fiziniai asmenys buvo pavaldūs bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad kvalifikuojant tarp bendrovės ir šokėjų faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius, yra reikšminga įvertinti bendrovės ir šokėjų sudarytų sutarčių, kurios buvo pavadintos autorinėmis sutartimis, turinį ir tai, kaip bendrovė ir šokėjos vykdė sutartyse užfiksuotus susitarimus.

Byloje nustatyta, kad viena iš bendrovės valdomo naktinio klubo veiklos sričių yra striptizo šokėjų pasirodymai, kuriuos stebi klubo lankytojai. Striptizo klube šokančios šokėjos atlieka nuolatinę ir pasikartojančią funkciją – šoka.

Atsižvelgdama į byloje pateiktų bendrovės ir šokėjų sudarytų sutarčių esmę, tikslą ir kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, t. y. į subjektyvius šalių ketinimus, taip pat atlikusi sisteminę-lingvistinę sutarčių teksto analizę, įvertinusi šokėjų pateiktus paaiškinimus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos sprendė, kad tarp bendrovės ir šokėjų susiklostė darbo teisiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai. Šokėjų veikla (veiklos tęstinumas), leido spręsti, kad bendrovės ir šokėjų teisiniuose santykiuose dominavo konkreti darbo funkcija – šokti, o ne rezultato siekimas – kūrinio atlikimas. Veikdamos pagal sutartis šokėjos atliko darbines funkcijas bendrovės naudai, už kurių atlikimą gaudavo pastovų darbo užmokestį. Šokėjų atžvilgiu buvo nustatytas darbo santykiams būdingas jų veiklos kontrolės mechanizmas. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo pripažinti, kad tarp bendrovės ir šokėjų egzistavo civiliniai teisiniai santykiai.

Tai, kad šokėjos realiai dirbo, faktiniai šalių santykiai atitiko darbo teisinių santykių požymius (šokėjos buvo pavaldžios bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas), tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, o VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nebuvo pranešta apie darbuotojų priėmimą į darbą, sudarė pagrindą šokėjų atliktą veiklą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir taikyti bendrovei atsakomybę, skiriant baudą. Įvertinta, kad bendrovę ir naktinio klubo „4play“ reklamines skrajutes dalinusį asmenį taip pat siejo darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button