Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo Rusijos teismų priimtų sprendimų pripažinimo iki galimybių įpareigoti VĮ Registrų centrą padaryti įrašus Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo parėžta, kad pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu gali būti atsisakyta tik tada, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Taigi, tuo atveju, kai užsienio valstybės teismų sprendimų nepripažinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose kaip savarankiška ribojamoji priemonė, šios valstybės teismo sprendimo nepripažinimas viešosios tvarkos pagrindu turi būti individualizuojamas pagal konkretaus sprendimo sukeliamas pasekmes vykdymo vietos valstybėje, įvertinus, be kita ko, nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, poreikį užtikrinti Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir kitų asmenų interesus, bei kitas svarbias aplinkybes. Pripažinta, kad suinteresuotas asmuo teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 išaiškinta, jog tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Tačiau, kitaip nei nurodytoje kasacinio teismo byloje, nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų dėl konkrečių Rusijos Federacijos valdžios aktų, kuriais atsisakoma vykdyti Dvišale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

_____

Nutartyje apie darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, darbo sutarties nutraukimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pažymėta, kad darbdavys, įgyvendindamas reikalavimą pareikalauti iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbuotojui turi, be kita ko, nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama paaiškinimo. Kilus ginčui dėl aptariamojo reikalavimo įgyvendinimo, pareiga teisme įrodyti jo faktą, turinį tenka darbdaviui. Jau yra išaiškinta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį tai, kad, CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, jog darbo bylose šalims, ypač darbdaviui, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, jog šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, susijusių atsakovų E. M. ir J. M. įsidarbinimu kitose darbovietėse bei darbo jose laikotarpiais, įrodinėjimo pareiga teko ieškovei. Šią pareigą turintis asmuo ją įgyvendina nurodydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdamas ir pateikdamas teismui įrodymus bei dalyvaudamas juos tiriant ir vertinant. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teismai, savo iniciatyva nesiaiškindami ir nerinkdami duomenų apie atsakovų E. M. ir J. M. darbovietes bei įdarbinimo laikotarpius, pažeidė CPK 414 straipsnį. e to, pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir jos dydžiui nustatyti, be kita ko, kad: dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas E. M. patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, netikrumo jausmą dėl savo ateities; atsakovė A. M. buvo kaltinama veikų, turinčių nusikaltimo požymių, padarymu, turtinės žalos bendrovei padarymu, tai sukėlė atsakovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą. Teisėjų kolegija vertino, kad pripažinęs atsakovo E. M. atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat pripažinęs neteisėtais ieškovės prieš atsakovę A. M. atliktus veiksmus, kurie tiesiogiai lėmė šių atsakovų patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kita, apeliacinės instancijos tinkamai nustatė būtinas civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai pripažino atsakovų E. M. ir A. M. teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

______

Nutartyje dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, organizuojant likviduojamo juridinio asmens turto pardavimą iš varžytynių, nuspręsta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių tvarką, netinkamai rėmėsi teismų praktika, todėl nemokumo administratoriui taikė pernelyg aukštą civilinės atsakomybės standartą, per plačiai aiškino nemokumo administratoriaus pareigą ir nepagrįstai konstatavo šios pareigos pažeidimą bei neteisėtų veiksmų atlikimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog tiek jis, tiek ir VĮ Registrų centras 2022 m. balandžio 6 d. informavo atsakovą apie tai, kad varžytynėse parduotas pastatas realiai neegzistuoja, o šis nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai išspręsti, taip pat nesudaro pagrindo nemokumo administratoriaus veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Aplinkybė, kad varžytynėse parduotas pastatas neegzistuoja (realiai jis registruotas kitu numeriu ir priklauso gretimo namo gyventojams), paaiškėjo jau po varžytynių. JANĮ nuostatose nėra įtvirtinta teisės ar galimybės nemokumo administratoriui atšaukti įvykusias varžytynes ar panaikinti jų rezultatą, grąžinti už tokį turtą gautas lėšas, tuo labiau kad gautos lėšos jau paskirstytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Taigi nemokumo administratorius neturi teisės pats savo iniciatyva išspręsti varžytynių panaikinimo ir lėšų už parduotą turtą grąžinimo klausimo. Nagrinėjamu atveju pastatą varžytynėse pardavusi uždaroji akcinė bendrovė yra likviduota dėl bankroto, taigi restitucija, pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, objektyviai negalima. Dėl to sandorio negaliojimo padarinių klausimas byloje gali būti sprendžiamas dėl ieškovo prašomo taikyti kito pažeistų teisių gynimo būdo. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo byloje grindė tik nemokumo administratoriaus veiksmais, kaip galimai nulėmusiais žalos jam padarymą. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nemokumo administratoriaus civilinę atsakomybę dėl to, jog yra ne visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas – žalos atlyginimo priteisimas iš nemokumo administratoriaus – nėra tinkamas.

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimą, konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas, o ieškovė neturi tokio statuso, todėl ji negali turėti pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš esmės yra teisinga. Tačiau byloje nustačius, kad ieškovės, kaip ūkininko sutuoktinės, asmeninės nuosavybės teise turimas žemės sklypas, esantis greta parduodamo ginčo žemės sklypo, yra naudojamas ūkininko ūkio veikloje, būtų pagrindas konstatuoti, kad šis faktas lemia ieškovo, kaip ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens, pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ir ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tam, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, būtina nustatyti nurodytas šiai bylai išspręsti svarbias faktines aplinkybes, kurių nenustačius nėra galimas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto tinkamas taikymas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. 

______

Nutartyje dėl ieškinio dėl bendrovės akcijų išpirkimo teisingos kainos nustatymo jurisdikcijos ir teismingumo klausimų išaiškinta, kad pareikštas ieškinys dėl bendrovės teisingos akcijų kainos nustatymo priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes bendrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat konstatuota, kad šį ieškinį kaip pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti apygardos teismas pagal bendrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinę (t. y. Klaipėdos apygardos teismas, nes bendrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinė yra Klaipėdoje).

_____

Nutartyje dėl VĮ Registrų centro, kaip Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojo, kompetencijos atlikti įrašus JADIS ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitose nurodyta, kad VĮ Registrų centras yra Juridinių asmenų registro, taip pat JADIS tvarkytojas. Šis registras ir JADIS tarpusavyje bendradarbiauja keisdamiesi bendrovių duomenimis, tačiau Juridinių asmenų registro ir JADIS nuostatuose neįtvirtinta VĮ Registrų centrui, kaip šių registrų tvarkytojui, kokios nors teisės pačiam įrašyti, koreguoti, taisyti JADIS duomenis. Už JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku atsakingas būtent minėtos uždarosios akcinės bendrovės vadovas.

VĮ Registrų centras negalėtų įgyvendinti tokio teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo ne tik dėl to, kad jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla yra saistoma teisės aktų, kuriuose jam nenustatyta tokios pareigos, bet ir dėl to, kad tokie jo veiksmai neatitiktų Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) reglamentavimo, pagal kurį būtent bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus šioje dalyje nustatytas išimtis. Bendrovės vadovo veiksmus, netinkamai tvarkant akcininkų sąrašus, nefiksuojant akcijų operacijų ar jas netinkamai fiksuojant, galima skųsti teismui ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir kitus bendrovės valdymo organų sprendimus, kurių apskundimo tvarka ir sąlygos nustatytos ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje.

Nurodyta ir tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs iš civilinės teisės reguliuojamų teisinių santykių. Byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas VĮ Registrų centras yra materialiojo civilinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas – šį atsakovą su JADIS siejo tik administracinė funkcija, nustatyta įstatyme. VĮ Registrų centro nesieja jokie materialieji civiliniai teisiniai santykiai nė su viena iš bylos šalių, nėra kilusio ginčo dėl ieškovo ir atsakovo VĮ Registrų centro materialiųjų tarpusavio teisių ir pareigų, taigi šiam atsakovui nekilo jokios pareigos atsakyti pagal byloje reiškiamą reikalavimą. Dėl to ieškinio reikalavimai VĮ Registrų centrui, pareikšti ginčo teisenos tvarka, turėjo būti atmesti kaip pareikšti netinkamam atsakovui. Reikalavimą VĮ Registrų centrui, kaip viešojo administravimo subjektui (JADIS tvarkytojui), dėl atitinkamo JADIS nuostatų nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl sistemos duomenų suinteresuotas asmuo galėtų reikšti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokiose kaip nagrinėjama bylose nėra ir teisinio pagrindo VĮ Registrų centrą įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, jei jo nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai nė su viena iš ginčo šalių.