LAT: papirkimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia

Vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį byloje (Nr. 2K-74-594/2024), kurioje UAB „Transekspedicija Invest“ atstovai K. B., V. G. ir V. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – keturiems AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojams – davė bendrai 1695,59 Eur vertės kyšį, t. y. įteikė dovanų maišelius, kuriuose buvo maisto produktų, alkoholinių gėrimų, o trijuose iš jų taip pat ir po 500 Eur grynųjų pinigų, siekdami, kad rengiant ESO investicinį projektą būtų priimtas sprendimas požeminį elektros kabelį tiesti aplink bendrovei priklausantį žemės sklypą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 227 straipsnio 1 dalis).

Kreipdamiesi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nuteistieji bei jų gynėjai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. P. ir K. B. ir palikti galioti dėl jų priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį; V. G. ir jo gynėjas prašė atleisti šį nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba švelninti teismo paskirtą bausmę. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, be to, bylą išnagrinėjo šališkai.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas, ir pažymėjo, kad gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai ar teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorių nurodomas aplinkybes, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tam tikrų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tačiau jie nebuvo esminiai, dėl jų nebuvo suvaržytos nuteistųjų teisės, o teismo priimti sprendimai atnaujinti įrodymų tyrimą sietini ne su išankstiniu nusiteikimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o su siekiu išsamiai išnagrinėti bylą, teisingai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pasisakydama dėl BK 227 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad į dovanų krepšelius įdėti grynieji pinigai sietini su siekiu papirkti, paveikti ESO darbuotojus, kad šie padėtų pasiekti UAB „Transekspedicija Invest“ norimą tikslą, todėl laikytini kyšiu. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, net ir be grynųjų pinigų, dovanų krepšeliuose buvę bendros 195,59 Eur vertės maisto produktai bei alkoholiniai gėrimai taip pat laikytini kyšio dalyku nagrinėjamos bylos kontekste. Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad reprezentacinių, verslo dovanų teikimas švenčių ar kitomis progomis yra įprasta praktika, verslo etiketas, kurio laikosi įvairūs verslo subjektai. Tokios praktikos kriminalizavimas neatitinka BK 227 straipsnio paskirties ir ją iškreipia. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar konkretus atlygis laikytinas verslo, reprezentacine dovana, ar kyšio dalyku, turi būti vertinama, ar konkrečiu atlygiu siekiama neteisėtai paveikti valstybės tarnautojus arba jiems prilygintus asmenis.

Kasacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia. ‏‏‎Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pinigus į ESO darbuotojams įteiktus dovanų krepšelius įdėjo V. G., tačiau nenustatyta, kad V. P. ir K. B. žinojo, jog į ESO darbuotojams teikiamus tris dovanų maišelius V. G. įdėjo ir grynųjų pinigų, tam pritarė ir tokiu būdu kartu su V. G. siekė neteisėtai paveikti ESO darbuotojus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad V. P. ir K. B. veiksmuose, perduodant dovanų krepšelius su pinigais, apie kuriuos jie nežinojo, ESO darbuotojams, nėra tiesioginės tyčios papirkti valstybės tarnautojui prilygintus asmenis.

Nenustačiusi V. P. ir K. B. veikoje vieno iš būtinųjų papirkimo požymių, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino dėl jų priimtą apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jie išteisinti. Atitinkamai pakeista ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. nuteisimo, šalinant aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su V. P. ir K. B., ir švelninant šiam nuteistajam paskirtą bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija