KT: Teisinis reguliavimas, kuriuo nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 21 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies nuostata „[N]elaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“ tiek, kiek pagal ją draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę apdraustajam asmeniui esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuriuos lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų, kuriais nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, panaikinimo.

Pasak pareiškėjo, pagal ginčytą teisinį reguliavimą pakanka konstatuoti apdraustojo asmens būseną (neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų) ir nereikia aiškintis, ar asmens, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, būsena nulėmė nelaimingą atsitikimą. Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu, pažeidžiant Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, nesudaryta galimybių bylą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu nagrinėjančiam teismui įvertinus visas svarbias aplinkybes ir patvirtinus arba paneigus, kad asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) lėmė nelaimingą atsitikimą, priimti teisingo sprendimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmens teisė į socialinę paramą paneigiama nesigilinant į tai, ar apdraustojo asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) lėmė nelaimingą atsitikimą, pareiškėjui kilo abejonė, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijos 52 straipsnį, laiduojantį piliečių teisę gauti socialinę paramą, be kita ko, nedarbo ir kitais įstatymų nurodytais atvejais.

Pareiškėjas taip pat abejojo, ar ginčytas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, nes kai nelaimingas atsitikimas įvyksta apdraustiesiems asmenims, kurie yra darbe, vertinama, ar jų būsena lėmė nelaimingą atsitikimą, o kai nelaimingas atsitikimas įvyksta apdraustiesiems asmenims, kurie yra pakeliui į darbą ar iš jo, nevertinama, ar jų būsena lėmė nelaimingą atsitikimą.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, jeigu jų metu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, visais atvejais nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis) nepriklausomai nuo to, ar tokia asmens būsena lėmė nelaimingą atsitikimą, ar ne, o nelaimingi atsitikimai darbe, jei jų metu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tik jeigu jie įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pasirinkęs tokią Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytą socialinės apsaugos rūšį, kaip asmenų, kurių sveikatai pakenkta pakeliui į darbą ar iš darbo, apsauga, įstatymų leidėjas, nustatydamas teisės į šią apsaugą atsiradimo sąlygas, kaip ir reguliuojant socialinės apsaugos teikimą nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, negali suabsoliutinti vienos iš nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių – apdraustojo asmens būsenos (neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai (juolab sukelti jo mirtį).

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, kai apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis) ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo lėmė būtent apdraustojo asmens neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra konstituciškai pagrįstas, atitinka konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principus, nenukrypsta nuo Konstitucijoje įtvirtintos socialinės apsaugos sampratos.

Kitaip vertintinas ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tais atvejais, kai apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis), bet nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo lėmė ne jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, o kitos aplinkybės (be kita ko, kitų asmenų veiksmai). Tokiu teisiniu reguliavimu yra suabsoliutinama viena iš nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių – apdraustojo asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) nepriklausomai nuo to, ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyko dėl kitų aplinkybių (be kita ko, kitų asmenų veiksmų), kurių nelėmė ir negalėjo lemti apdraustojo asmens veiksmai ir (arba) būsena. Pagal tokį teisinį reguliavimą nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo draudžiamuoju įvykiu nepripažįstamas ir tuo atveju, kai apdraustojo asmens, kuris buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (jei tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis), sveikatai buvo pakenkta ne dėl minėtos būsenos, bet dėl kitų aplinkybių (be kita ko, kitų asmenų veiksmų), kurioms susiklosčius apdraustajam asmeniui būnant blaiviam ar neapsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, toks nelaimingas atsitikimas būtų pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu.

Taigi pagal ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai (juolab sukelti jo mirtį). Toks teisinis reguliavimas nėra konstituciškai pagrįstas, jis neatitinka konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų ir paneigia asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta pakeliui į darbą ar iš darbo, teisę į socialinę apsaugą, teikiamą, be kita ko, kaip Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamą socialinę apsaugą įstatymų numatytais atvejais.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas netyrė, ar ginčijama Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinio Teismo informacija