LAT: asmuo, klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus arba apskaitos registrus, atsako tik už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nuteistosios R. G. pateiktame gynėjo advokato kasaciniame skunde buvo akcentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 ir 256 straipsnių reikalavimų pažeidimai. Skunde nurodyta, kad teismai, spręsdami, jog pati R. G. keitė PVM sąskaitų faktūrų turinį, iš esmės pakeitė kaltinimą, kadangi konstatavo, kad R. G. klastojo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), organizavo jų klastojimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuri turi kito nusikaltimo, kuriuo ji nebuvo kaltinama (BK 300 straipsnis), požymių.
Nagrinėjamoje byloje R. G. buvo nuteista už veikas, kurios tarpusavyje buvo neatsiejamos, nes darant vieną buvo siekiama užmaskuoti kitą nusikalstamą veiką, t. y. R. G., dirbdama progimnazijoje vyr. buhaltere, turėdama teisę valdyti progimnazijos atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas, progimnazijos vardu organizavo prekių ir paslaugų pirkimus iš juridinių asmenų: žinodama, kad progimnazija prekių ir paslaugų neperka, įgijo prekių ir paslaugų turėdama tikslą jas pasisavinti ir, siekdama paslėpti prekių ir paslaugų pasisavinimą, apgaulingai tvarkė apskaitą. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius. R. G., registruodama ūkines operacijas, sąskaitose faktūrose ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose sąmoningai nurodė melagingus prekių pavadinimus ir kiekius, neatitinkančius pardavėjų pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir fiksuojant melagingą informaciją buhalterinėje apskaitoje. Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt., o asmens veiksmai kvalifikuotini esant sutapčiai kartu su kita nusikalstama veika.
Atitinkamai nurodyta, kad BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Apskaitos dokumentuose įtvirtindamas žinomai neteisingą informaciją, asmuo suvokia tiek tai, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kurie pagal savo turinį atitinka dokumentų klastojimą, tiek ir tai, kad nuo šio momento išnyksta galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus. Taigi, apeliacinės instancijos teismui vietoj kaltinime vartoto melagingos informacijos įtraukimo termino pavartojus klastojimo terminą, kaltinimo turinys niekaip nebuvo pakeistas.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį.
Nuteistosios R. G. gynėjo advokato kasacinis skundas atmestas, R. G. lieka galioti žemesnės instancijos teismų sprendimai, kuriais paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuteistajai taip pat trejiems metams atimta teisė dirbti buhalterio, vyr. buhalterio ir apskaitininko darbą bei darbą, susijusį su finansinių išteklių ir materialinių vertybių apskaita, jų valdymu ir disponavimu jais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
