LVAT: paimti žemę visuomenės poreikiams galima tik kruopščiai įvertinus nuosavybės paėmimo būtinumą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. sausio 10 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymą, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, konstatavus, jog žemės paėmimu suinteresuota Kauno miesto savivaldybės taryba nepagrindė konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo.
Byloje nebuvo ginčo, jog objektyviai egzistuoja konkretus visuomenės poreikis išplėsti ligoninę, tačiau pareiškėjai nesutiko, kad šiam poreikiui įgyvendinti yra būtina paimti jiems priklausančią žemės sklypo dalį su statiniais, t. y., kad nurodytas visuomenės poreikis objektyviai negalės būti patenkintas, nepaėmus privačios pareiškėjų nuosavybės.
LVAT pabrėžė, kad šiuo atveju susiduria skirtingi Konstitucijos saugomi interesai – asmenų teisės į nuosavybę apsauga ir visuomenės poreikio į tinkamą sveikatos priežiūrą (šių paslaugų plėtrą) tenkinimas, kuris atitinka viešąjį interesą. Tačiau šios konstitucinės vertybės negali būti priešinamos, o būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Tai, be kita ko, pagrindžia iš Konstitucijos ir įstatymų kylantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumas.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik tuo atveju, kai minėti poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tas konkretus nuosavybės objektas, t. y. kitų alternatyvų nėra arba jų įgyvendinimas būtų akivaizdžiai neracionalus, neproporcingas siekiamiems tikslams. Todėl suinteresuota institucija, pateikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti ne tik tai, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir tokiam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Šiuo tikslu teisės aktuose nustatyta tvarka atliekama sąnaudų ir naudos analizė, būtent kurios rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais turi būti pagrįstas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumas ir konstitucinis socialinės darnos imperatyvas bei konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai suponuoja, kad prieš pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą privaloma itin kruopščiai įvertinti būtinumą paimti tą konkretų žemės sklypą (ar jo dalį). Tai yra svarbi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalis, kadangi jau NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes ir vėlesniuose šios procedūros etapuose konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas nebegali būti ginčijamas.
LVAT taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog paimant konkrečiam visuomenės poreikiui privačią nuosavybę šis poreikis galėtų būti įgyvendintas ekonomiškai mažesnėmis sąnaudomis, savaime nepagrindžia tokios nuosavybės paėmimo būtinumo, ypač, kai tokių sąnaudų skirtumas privačios nuosavybės paėmimo nereikalaujančių alternatyvų atžvilgiu nėra ženklus. Šiuo aspektu turi būti vertinamas taikomų priemonių (privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų galimų alternatyvų) bei šiomis priemonėmis siekiamo tikslo (visuomenės poreikio tenkinimo) proporcingumas. Priešingu atveju nebūtų laikomasi iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kylančios pareigos užtikrinti kuo mažesnę intervenciją į privačią nuosavybę, ir nebūtų užtikrinta sąžininga individo bei visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos.
Byloje nustačius, kad nebuvo tinkamai įvertintos ligoninės plėtros alternatyvos, padaryta išvada, jog atlikta sąnaudų ir naudos analizė privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumo kontekste nepagrindžia pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo būtinumo. Todėl pareiškėjų skundas tenkintas ir ginčijamas NŽT direktoriaus įsakymas panaikintas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
