KT: Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką

Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai. Šiuo veiksmu Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarime išdėstytame paklausime Konstitucinio Teismo prašė pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį.

Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad Seimas, kaip Tautos atstovybė, įgyvendina savo konstitucinius įgaliojimus (be kita ko, leidžia įstatymus, vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų parlamentinę kontrolę, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus ir kitus valstybės pareigūnus, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas) Seimo nariams – Tautos atstovams savo nuožiūra balsuojant dėl atitinkamo Seimo sprendimo priėmimo. Pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams patiems asmeniškai išreiškiant savo valią balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Tai yra esminis Seimo, kaip Tautos atstovybės, valios pareiškimo ir pagrindinis Seimo narių, kaip Tautos atstovų, jiems rinkėjų suteikto mandato įgyvendinimo būdas. Taigi neužtikrinus, kad būtų laikomasi iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, mandato individualumo reikalavimo kylančios pareigos Seimo nariui balsuoti tik pačiam asmeniškai priimant bet kurį Seimo sprendimą ir nebalsuoti už kitą Seimo narį, vietoj jo išreiškiant savo valią, taip pat neperleisti kitam asmeniui, be kita ko, Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo, būtų sudarytos prielaidos iškreipti Seimo valią, Seimas negalėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinės priedermės, būtų pažeidžiamos Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijos, kartu būtų sudarytos prielaidos iškreipti balsavimo rezultatus, nepaisyti Konstitucijoje, be kita ko, jos 69 straipsnyje, įtvirtintų įstatymo priėmimo procedūros reikalavimų.

Šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytos, be kita ko, tokios reikšmingos bylai aplinkybės:

1. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., buvo balsuojama dėl Seimo nutarimo dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo.
2. Pagal Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, šio balsavimo metu buvo balsuota, be kita ko, iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui P. Gražuliui ir iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Linui Jonauskui.
3. Iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, balsavime nedalyvavo – savo ranka prie balsavimo pulto neprisilietė, didesnę balsavimui skirto laiko dalį buvo nusisukęs į virš jo esančioje eilėje darbo vietose sėdinčių kolegų pusę. Taip pat matyti, kad Seimo narys P. Gražulis kaire ranka atlieka nenustatytą (-us) veiksmą (-us) ties savo ir ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo pultais.
4. Seimo narys L. Jonauskas, Seimo posėdžių salėje sėdintis Seimo nario P. Gražulio kairėje, nurodė, kad nematė, ką minėto balsavimo metu darė P. Gražulis – balsavo ar nebalsavo, nes tuo metu buvo nusisukęs.
5. Seimo narys Andrius Palionis, Seimo posėdžių salėje sėdintis už Seimo nario P. Gražulio, Specialiajai tyrimo komisijai nurodęs, kad matė, kaip L. Jonauskas užsiregistravo ir pabalsavo, taip pat matė, kad nors P. Gražulis tiesė kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto mygtukų, tačiau jų nespaudė, nes jis (A. Palionis) sudrausmino P. Gražulį taip nedaryti, Konstitucinio Teismo posėdyje nurodė, kad duodamas parodymus Specialiajai tyrimų komisijai suklydo ir davė parodymus apie kitą įvykį.
6. Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo nariui balsuojant reikia atlikti du veiksmus: pirmas veiksmas yra registracija, kurios metu Seimo nariams užtenka paspausti bet kurį iš penkių balsavimo pulte esančių mygtukų; paspaudus bet kurį iš jų, užsiregistruojama; antras veiksmas yra balsavimas, kai balsuojama paspaudus vieną iš trijų mygtukų – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; siekiant užsiregistruoti ir balsuoti Seimo posėdyje galima du kartus spausti tą patį pasirinktą balsavimo mygtuką – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; nėra nustatyta, koks įmanomas trumpiausias laikas tarp dviejų mygtuko paspaudimų (registracijos ir balsavimo), bet tai gali būti sekundės dalys.
7. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo Elektroninė balsų skaičiavimo sistema veikė be sutrikimų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos projekto, balsavime nedalyvavo, Seimo Elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, priimant Seimo rudens sesijos darbų programą buvo balsuota iš Seimo nario L. Jonausko darbo vietos – užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, t. y. užfiksuota, kad jo darbo vietoje paspaustas (-i) atitinkamas (-i) balsavimo pulto mygtukas (-ai) (registruojantis balsuoti ir balsuojant). Atsižvelgiant į tai, kad tik Seimo nario P. Gražulio ranka užfiksuota ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu tuo metu, kai vyko balsavimas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, ir tai, kad šio balsavimo metu balsavimo įranga veikė be sutrikimų, darytina išvada, kad tik Seimo narys P. Gražulis galėjo paspausti atitinkamą (-us) Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pulto mygtuką (-us).

Vertindamas Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis esą galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, L. Jonauskas sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą Seimo narį kaip už save. Be to, kaip matyti iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto, Seimo narys P. Gražulis, prieš atlikdamas tam tikrą (-us) veiksmą (-us) ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu, buvo ką tik pats balsavęs iš savo darbo vietos. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tam, kad balsavimo sistemoje būtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, balsavimo sistemos pulto mygtuką (-us) reikia paspausti du kartus – paspaudus balsavimo sistemos pulto mygtuką tik vieną kartą, būtų užfiksuotas tik registravimasis balsuoti, bet nebūtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“. Taigi remdamasis šiais argumentais Konstitucinis Teismas įvertino Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis galbūt galėjo netyčia, suklydęs pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, kaip nepagrįstą.  

Įvertinęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį.

Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu veiksmu Seimo narys P. Gražulis nepaisė iš Konstitucijoje, be kita ko, jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, be kita ko, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, taigi savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Vadinasi, Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Vertindamas, ar šis Seimo nario P. Gražulio padarytas Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus ir ar juo sulaužyta Seimo nario priesaika, Konstitucinis Teismas atsižvelgė į iš Seimo nario laisvo mandato principo, be kita ko, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį svarbą priimant Seimo sprendimus, be kita ko, į tai, kad Seimo narių asmeniškas balsavimas Seimo posėdyje priimant atitinkamą teisės aktą yra esminis būdas išreikšti Seimo, kaip Tautos atstovybės, valią ir vienas iš pagrindinių būdų išreikšti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, valią vykdant Seimo nario pareigas. Taigi net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą. Konstitucinis Teismas taip pat atsižvelgė į Seimo nario P. Gražulio veiksmo – balsavimo už kitą Seimo narį – pobūdį, kitas atlikimo aplinkybes, t. y. į tai, kad tai buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus, Seimo posėdyje už kitą Seimo narį buvo balsuota iškart po to, kai pabalsuota už save, kitam Seimo nariui esant savo vietoje, tačiau nusisukus ir nematant balsavimo pulto, balsavimo mygtukas (-ai) paspaustas (-i) ne vieną, o du kartus, t. y. registruojantis balsuoti ir balsuojant, kas būtent ir lėmė, kad balsavimo už kitą Seimo narį rezultatas buvo įskaitytas Seimo Elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo narys P. Gražulis, sąmoningai, tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, jos 59 straipsnio 2, 4 dalių, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio, reikalavimus, ir kartu sulaužė priesaiką.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. gegužės 22 d. įsigaliojus Seimo 2022 m. balandžio 21 d. priimtam Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymui, kuriuo Konstitucijos 74 straipsnis papildytas 2 dalimi, iki tol suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje aiškinama, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, yra koreguotina atsižvelgiant į Konstitucijos 74 straipsnio (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) 2 dalies reikalavimus.

Taigi Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, gali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigas, t. y. gali užimti tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.

Konstitucinio Teismo informacija