Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo viešųjų pirkimų klausimų iki antstolio teisės į atlygį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, teisėtumo, kasacine tvarka nėra skundžiama. Juridinių asmenų nemokumo proceso inicijavimo ir nemokumo bylos iškėlimo stadija turi būti veiksminga, todėl ginčų dėl nemokumo proceso inicijavimo teisėtumo, jo teisėtumo nagrinėjimas turi būti operatyvus. Tokių tikslų nebūtų pasiekta ginčijant sprendimą dėl juridinių asmenų nemokumo proceso inicijavimo ir nemokumo bylos iškėlimo kasaciniame teisme pagal CPK nustatytą kasacinio proceso modelį.

_____

Nutartyje dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ne aukciono būdu, kai asmuo yra avarinės būklės pastato, esančio tame valstybinės žemės sklype, bendraturtis, pabrėžta, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tai, kad sudarytų dovanojimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovas įsigijo avarinės būklės pastato dalį, 2.3 punktuose nustatyta ieškovui, kaip naujajam nekilnojamojo turto savininkui, pareiga kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, niekaip teisiškai nesaisto ir neįpareigoja atsakovės sutikti išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, atitinkamai ir ieškovui negali sukelti teisėtų lūkesčių, kad tokia valstybinės žemės sklypo dalis jam bus parduota nevertinant konkrečios faktinės situacijos dėl jam priklausančios pastato dalies faktinio naudojimo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovo teisėtų lūkesčių įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį taip pat negalėjo suformuoti valstybinės žemės sklypo dalies pardavimas kitam pastato bendraturčiui, kadangi valstybinės žemės sklypo dalis kitam pastato bendraturčiui buvo parduota viešo aukciono būdu. Tuo tarpu ieškovas siekia įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį lengvatine tvarka, t. y. be aukciono. Atsižvelgiant į tai, netapačios situacijos negali būti vertinamos taip pat.  Pažymėta, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo teisiškai reikšmingas gali būti ne tik pastato eksploatacijos, bet ir ketinimo naudoti pastatą pagal tiesioginę paskirtį faktas. Vis dėlto ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį turi būti realus, o ne imituojamas: statinio bendraturtis, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono būdu, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu – statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina turėti valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga, kaip minėta šios nutarties 34 punkte, tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam lengvatine tvarka įsigyti valstybinę žemę nuosavybės teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą. 

_____

Nutartyje dėl ūkio subjekto, turinčio sudarytą vidaus sandorį, atitikties viešojo pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui dėl teisės verstis veikla vertinimą ir draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, pabrėžta, kad  kvalifikacijos reikalavimas turėti teisę verstis atitinkama veikla yra susijęs su asmenine tiekėjo kompetencija ir su tuo, ar konkretus tiekėjas turi teisę vykdyti tam tikrą veiklą. Perkančioji organizacija, spręsdama dėl kvalifikacijos reikalavimo turėti teisę verstis atitinkama veikla nustatymo paslaugų viešojo pirkimo dokumentuose ir vertindama tiekėjų atitiktį jam, visų pirma, atsižvelgia į atitinkamų viešojo pirkimo sutartimi vykdytinų paslaugų nacionalinį teisinį reguliavimą – privalomumą, norint teikti tam tikras paslaugas, turėti leidimus, licencijas ar būti tam tikrų organizacijų nariais. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne; atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų ir, vertindama tiekėjo kvalifikaciją, atsižvelgti į kitus nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes.

Kai perkančioji organizacija iš viešai prieinamos informacijos pati turi duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, ar šiuos duomenis ji gauna iš kitų asmenų, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius, jų prašydama paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus. Šios bylos kontekste nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas Pirkime, būtų sudaręs neteisėtų susitarimų su kitais Pirkime dalyvaujančiais tiekėjais ir taip siektų iškreipti tiekėjų konkurenciją.

Kartu pasisakyta, kad kasaciniame skunde tiesiogiai nebuvo keliamas klausimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimo, todėl kasacinis teismas, nenustatęs pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, dėl jo atskirai nepasisakė. Tačiau pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Kauno miesto savivaldybės veiksmai (neveikimas), įskaitant, galimai suteiktas dotacijas UAB „Kauno švara“, bet jomis neapsiribojant, nesuteikė UAB „Kauno švara“, veikiančiai ir kaip įmonė, įgyvendinanti Vidaus sandorį, ir kaip privatus ūkio subjektas, besinaudojantis kitų savivaldybių teritorijoje skelbiamų konkurencingų procedūrų nauda ir suteikiamomis galimybėmis varžytis dėl paslaugų teikimo, pranašumo kitų ūkio subjektų, su kuriais UAB „Kauno švara“ varžėsi dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo kitos nei Kauno miesto savivaldybės (Birštono savivaldybės) teritorijoje, atžvilgiu ir ar dėl tokių veiksmų (neveikimo) neatsirado ar negalėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, taip galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė apie nurodytus galimus teisės pažeidimus, kuriems pasitvirtinus tai reikštų viešojo intereso pažeidimą, atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri, esant pagrindui, galėtų pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui ginti.

_____

Nutartyje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pabrėžta, kad iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl valstybės nuosavybės į ginčo turtą faktinės aplinkybės įrodytumo, iš esmės netyrė ir nevertino bylos duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybę dėl ginčo statinių priklausymo nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Išvada, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, todėl jis negali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, darytina tik tuomet, kai iš bylos duomenų visumos nustatoma teisiškai reikšminga aplinkybė, kad jis buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

_____

Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę į atlygį ir jo dydį, kai, pasibaigus raginime įvykdyti vykdomąjį dokumentą nustatytam terminui, skolininkas su išieškotoju sudaro taikos sutartį dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo tvarkos, tačiau neišsprendė vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo, išaiškinta, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, negali būti prilyginama priverstinio vykdymo procese išieškotai sumai (neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju), nes skola išieškotojui nebuvo sumokėta, išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui dėl skolos sumokėjimo išliko. Priešingas aiškinimas, t. y. aiškinimas, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, yra priverstinio vykdymo procese išieškota suma ir nuo jos turi būti skaičiuojamas atlygis antstoliui, reikštų, jog antstolis du kartus gali gauti atlygį už priverstinį tos pačios sumos išieškojimą, nes jeigu skolininkas nevykdytų taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl skolos sumokėjimo, dėl priverstinio tokių įsipareigojimų įvykdymo išieškotojui kreipusis į antstolį, pastarasis įgytų teisę į atlygį už priverstinį skolos išieškojimą. Pažymėta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punkte reglamentuota, kokia tvarka turi būti apskaičiuotas atlygis antstoliui, kai išieškojus dalį skolos vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas vykdyti pakartotinai. Nors šiame punkte nurodoma, kad atlygis skaičiuojamas nuo išieškotinos sumos, tačiau pateikta nuoroda į Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydį, kuris skaičiuojamas nuo išieškotos sumos. Analogiškai šie terminai vartojami ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 111 punkte – procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš Instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už Instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat patvirtina siekį diferencijuoti atlygio antstoliui skaičiavimą, atsižvelgiant į vykdomosios bylos užbaigimo teisinį pagrindą ir tokiu užbaigimu sukeliamus teisinius padarinius, o skolininkui sudarius taikos sutartį ar skolos padengimo sutartį taip pat turi būti vertinamas ir šalių susitarimas dėl išieškotinos sumos mokėjimo. sprendžiant dėl atlygio antstoliui dydžio, kai teisę išieškoti atlygį iš skolininko antstolis įgyja pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, turi būti nustatyta priverstinio vykdymo procese išieškota suma. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, išieškota skola yra pinigų sumos, kurią taikos sutartimi skolininkas įsipareigojo sumokėti išieškotojui iki taikos sutarties pasirašymo ir tokį įsipareigojimą įvykdė, taipogi ir pagal skolos padengimo sutartį skolininko turto, perduoto išieškotojui nuosavybės teise už turtinę skolą, kaina.

_____

Nutartyje dėl pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje dėl aiškios proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą šalims, taikymo klaidos, teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendę teismai nepagrįstai termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią siejo su aplinkybe, kada atsakovas galėjo sužinoti apie pradėtą teismo procesą (2021 m. gruodžio mėnesį, kai atsakovas iš sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, kad jam skambino kažkoks asmuo, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie paskelbtą atsakovo paiešką dėl neteikiamo išlaikymo vaikui), ir padarė neteisingą išvadą, kad šis terminas buvo praleistas. Įstatyme įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas asmeniškai nebuvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, jam taip pat nebuvo įteiktas teismo sprendimas. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad apie civilinę bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2022 m. rugpjūčio 23 d., kai gavo Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės justicijos žinybos raštą.  Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdami į šio instituto paskirtį, nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos. Pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida. Bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių siekdamas įteikti procesinius dokumentus (ieškinį ir jo priedus) atsakovui, nors konkrečios bylos aplinkybės suponavo tokią galimybę ir teismo pareigą. Sprendimą priėmęs teismas neišnaudojo visų galimybių ieškodamas informacijos apie galimą atsakovo buvimo vietą kitoje valstybėje, neprašė ieškovės pateikti tikslesnės informacijos, susijusios su šia aplinkybe ir galimybe informuoti atsakovą apie procesą naudojant kitas, ieškovei žinomas, priemones (pvz., programėle „Messenger“ ar pasitelkus ieškovės pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tarpininkavimo su Vokietijos institucijomis informaciją).