Naujausios LAT nutartys: nuo teismų vaidmens taikant tarptautines sankcijas iki viešojo administravimo subjekto atstovavimo išlaidų atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimo, drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo, sutiko su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad, atsižvelgiant į ieškovo eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą, jam pagrįstai taikytini didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, kad tokiems darbuotojams suteikiama diskrecija priimti sprendimus, reikšmingus juridiniam asmeniui, kuriam jie vadovauja, todėl svarbus darbdavio pasitikėjimas, kad darbuotojas šia diskrecija naudosis tinkamai, geriausiais darbdavio interesais. Sutiktina, kad ieškovas, kaip įstaigos vadovas, daro didelę įtaką tinkamai valdant LNOBT biudžetą ir sudarant repertuarą, todėl jo kitos veiklos, kuri kelia nuolatinį interesų konfliktą, tęsimas be leidimo, ieškovo požiūris į šį pažeidimą, bendradarbiavimo stoka sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams spręsti, kad už ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrįstai buvo taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
_____
Nutartyje dėl viešojo administravimo subjekto atstovavimo išlaidų atlyginimo nesutikta su kasacinio skundo argumentais, kad vien tai, jog Kultūros paveldo komisija turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, savaime lemia jai pareigą naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Teisėjų kolegija vertino, kad šioje byloje viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl darė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo, vertinančio juridinio asmens taikytą lėšų įšaldymą tarptautinių sankcijų galiojimo laikotarpiu ir jo galimybę vykdyti sutartį, sprendimo pagrįstumo, atkreiptas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Dėl to nagrinėjamoje byloje egzistuojant pagrindui nuspręsti dėl ieškovės sąsajų su asmenimis, kuriems, vadovaujantis Reglamentu 765/2006, yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ieškovės lėšos galėjo būti įšaldomos ir draudžiama naudotis tokiomis lėšomis tol, kol ieškovė pateiks pakankamų įrodymų, paneigiančių sąsajas su A. Lukašenkos režimu ir asmenimis, kuriems Reglamentu 765/2006 taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Atsakovės pareiga įšaldyti mokėjimus (lėšas) tol, kol paaiškės lėšų įšaldymo pagrindą paneigiančios aplinkybės, nustatyta tiek Reglamento 765/2006 10 straipsnyje, tiek viešosios teisės normose. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareigą laikytis tarptautinių sankcijų ir imtis būtinų veiksmų šioms sankcijoms įgyvendinti. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja tarptautinėms sankcijoms, todėl sandoriai turi būti nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba sustabdytas jų vykdymas tokių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažino, kad ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepateikė pakankamų duomenų, kuriais būtų išsklaidytos abejonės dėl jos sąsajų su A. Lukašenkos režimu, dėl kurių yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs esant sąsajų tarp ieškovės ir į sąrašą įtrauktų asmenų, o ieškovei nepaneigus dėl to kilusių abejonių, kad ji vis dar gali būti kontroliuojama šių asmenų, pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės galimybės vykdyti šalių sutartį objektyviai yra apribotos Europos Sąjungos taikytomis sankcijomis.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigas materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, priminta, kad, nukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa.
Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą ieškovei, įvertino abiejų tėvų finansinę padėtį ir nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių paramos teikimas būtų negalimas. Iš dalies sutikta su kasacinio skundo argumentais, kad sprendžiant dėl tėvų pareigos teikti paramą pilnamečiam vaikui turėtų būti vertinamos ir vaikų pareigos, taip pat vaikų elgesys pagal moralės normas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nekonstatavo tokių ieškovės pareigų tėvui pažeidimo ar moralės normoms prieštaraujančio ieškovės elgesio, kuris paneigtų kurias nors Konstitucijos ginamas ir saugomas tėvų teises, todėl ir šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
_____
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimą konfiskuoti automobilio vertes atitinkančią pinigų sumą už kiekvieną nusikalstamą veiką laikė priimtu tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis) ir nepažeidžiant teismų praktikoje išskiriamo proporcingumo principo. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. D. per gana trumpą laiko tarpą padarė dvi atskiras analogiškas nusikalstamas veikas, vairuodamas tą patį automobilį, be to, antrą kartą neblaivus vairavo automobilį po to, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė, draudžianti vairuoti. A. D. savo elgesiu demonstravo abejingumą tiek jam paskirtiems apribojimams, tiek teisės aktų reikalavimams, tiek, svarbiausia, kitų asmenų saugumui. Kartu pažymėta, kad konfiskuotino turto vertė nėra ribojama įstatymų ir kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, esminę reikšmę turi padarytų nusikalstamų veikų skaičius, o ne jas padarant panaudotos priemonės tapatumas.
