LAT naujausios nutartys apie turtinių klausimų sprendimą po santuokos nutraukimo ne santuokos nutraukimo byloje, apie priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą ir nuomininko teises
Byloje ieškovas (kreditorius) pareiškė netiesioginį ieškinį už savo skolininką, prašydamas pripažinti skolininkui nuosavybės teisę į dalį turto, kuris po santuokos nutraukimo liko skolininko buvusios sutuoktinės asmeninė nuosavybė, tai sprendimas, ar kreditorius turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį atskiroje byloje, priklauso nuo to, ar ieškinį dėl nuosavybės teisės į tokio turto dalį atskiroje byloje gali reikšti skolininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartyje pabrėžė, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Vis dėlto šio civilinio proceso teisės instituto taikymas ne visada gali užtikrinti asmeniui veiksmingą jo galimai pažeistų teisių gynybą susiklosčius nurodytoms aplinkybėms. Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokie atvejai yra bendrosios taisyklės, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, išimtys. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, išimtis, yra vertinamojo pobūdžio, todėl dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo.
Pabrėžta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali aptarti ir kito turto, priklausančio šalims ar vienai iš jų, teisinio režimo ir (arba) padalijimo klausimą: pavyzdžiui, turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ar darbu; turto, įgyto iki santuokos sudarymo jungtinės veiklos pagrindu; ir pan. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gali aptarti viso šalių turto (tiek įgyto santuokoje, tiek iki santuokos sudarymo, tiek sutuoktinių bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, tiek ir asmeninės nuosavybės teise) teisinį režimą po santuokos nutraukimo.
Narinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl ginčo turto teisinio režimo, susitarė, kad ginčo turtas yra asmeninė R. E.-V. nuosavybė. Ši sutarties sąlyga tapo sutarties sudėtine dalimi, teismas sprendimu tokią sutartį patvirtino, ši teismo sprendimo dalis įgijo res judicata galią. Kadangi ginčo turto teisinis režimas buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, klausimas dėl kitokio teisinio režimo šiam turtui taikymo (turto priklausymo sutarties šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise) galėtų būti sprendžiamas tik įstatyme nustatytais pagrindais atnaujinus procesą šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai nusprendė, jog klausimas dėl ginčo turto teisinio režimo buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje ir iš naujo nebegali būti sprendžiamas naujoje civilinėje byloje, todėl buvo pagrindas nutraukti šią civilinę.
_____
Nutartyje dėl ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti nuostolius, kilusius dėl netinkamos kokybės prekių, pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovės reikalavimus priteisti 27 197,82 Eur plokščių remonto ir 123 344,05 Eur rangos darbų kainos padidėjimo išlaidų atlyginimo kvalifikavo kaip reikalavimus dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, t. y. reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė suformulavo piniginio pobūdžio reikalavimą, nelemia šio reikalavimo kvalifikavimo kaip reikalavimo dėl subsidiaraus teisių gynimo būdo – nuostolių atlyginimo – taikymo. Byloje pareikšti reikalavimai yra skirtingos teisinės prigimties, vienas iš jų priskirtinas specialiesiems pirkėjo teisių gynimo būdams (reikalavimas dėl plokščių remonto iš esmės atitinka specialųjį netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. pirkėjo teisę reikalauti atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti), kitas – bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais grindžiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, kilusius dėl darbų kainos padidėjimo. Atitinkamai šiems reikalavimams taikytini ir skirtingi ieškinio senaties terminai.
Iieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis pripažino šalių vykdytas derybas dėl nekokybiškų plokščių pakeitimo ir (ar) jų remonto. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Todėl iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad šalių bandymas spręsti ginčą taikiai priklauso nuo šalių valios. Kasacinio teismo vertinimu, šalių inicijuojamos derybos savaime nėra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau nagrinėjamoje byloje vykusių derybų eiga patvirtina, kad šalys išėjo už įprastų tarpusavio derybų ribų ir, siekdamos išspręsti tarpusavio ginčą taikiai, užsakė specialius tyrimus dėl parduotų plokščių kokybės trūkumų priežasčių nustatymo ir jų įvertinimo. Šiuos specialių žinių reikalaujančius tyrimus atliko tretieji asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją ir nepriklausomi nuo ginčo šalių. Atkreiptas dėmesys, kad šių tyrimų rezultatais šalys rėmėsi tiek kaip reikalavimų, tiek kaip atsikirtimų pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių elgesys ir bendradarbiavimas siekiant nustatyti fasado plokščių atsisluoksniavimo priežastis atitinka ir bendruosius teisės principus. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, siekiantis pažeistų subjektinių teisių gynybos, nedelsdamas deda visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertina bei sprendžia dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti. Būtent tai gali būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl sutiktina su skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada vertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis.
_____
Nutartyje dėl servituto nustatymo momento, nuomininko teisės kreiptis į teismą su reikalavimu, susijusiu su servitutu, skirtu patekti į jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, pabrėžta, kad, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatomas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, darytina išvada, kad, savininkui šį daiktą perdavus naudoti kitam asmeniui (išnuomojus), pastarasis įgyja teisę naudotis ir nustatytu servitutu. Jeigu kiti asmenys savo veiksmais ar neveikimu pažeidžia nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, nuomininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginti šią teisę teismine tvarka. Taip pat pažymėta, kad servitutas riboja tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę, todėl duomenų apie tokį suvaržymą įregistravimas, be kita ko, yra susijęs su to daikto savininko arba teisėto naudotojo, taip pat asmenų, kurie ketina įsigyti šį daiktą ar įgyti teisę juo naudotis, nuosavybės teisių apsauga. Nesant įrašytų duomenų apie nustatytą servitutą tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto registro įraše, nėra vieno iš dviejų būtinųjų servituto atsiradimo juridinių faktų, todėl toks servitutas negali būti laikomas galiojančiu ir nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto valdytojams.