Naujausios LAT nutartys: nuo Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo iki teisės normų, skirtų tėvų valdžios apribojimui, aiškinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl rūšinio teismingumo, sutarties dėl viešosios paslaugos pirkimo pripažinimo negaliojančia ir alternatyvios sankcijos taikymo pabrėžė, kad bendrosios kompetencijos teismai turi nagrinėti ginčus ne tik tais atvejais, kai ginčas tiesiogiai kyla iš VPĮ reguliuojamų teisinių santykių, bet ir tais atvejais, kai jis kyla iš subjektų susitarimų dėl viešųjų paslaugų teikimo, kurie, ieškovo teigimu, pagal jo pasirinktą ieškinio reikalavimų pagrindą turėjo būti, bet nebuvo sudaryti laikantis VPĮ normų reikalavimų, nors ir sudaryti administracinio akto (savivaldybės tarybos sprendimo) pagrindu. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimo sudaryti ginčijamą Papildomą susitarimą ne VPĮ nustatyta tvarka, ieškovei ginčijant tokio sandorio teisėtumą ir vykdymą, tai yra pagrindas konstatuoti, kad toks ginčas tiek VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, tiek CPK 27 straipsnio 3 punkto pagrindu pagrįstai išnagrinėtas bendrosios kompetencijos apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. 

Priminta, kad  Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat inkorporuotas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos). VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lexspecialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, exofficio sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.  Kadangi viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu.

Konstatuota, kad tiekėjų parinkimas viešosioms paslaugoms, taigi – ir atliekų tvarkymo paslaugoms, teikti ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ. Šio įstatymo I skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuojami VPĮ reikalavimų netaikymo atvejai paslaugų pirkimams, tarp jų – vidaus sandorio sudarymo atveju, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis VSĮ 9 straipsnio 2 dalimi, t. y. ir atliekų tvarkymo paslaugos. Tačiau tam, kad būtų galima sudaryti vidaus sandorį, t. y. viešąsias paslaugas įsigyti ne pagal VPĮ nustatytas procedūrines taisykles, turi būti tenkinamos VPĮ 10 straipsnyje nustatytos sąlygos, taigi – išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovas, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, turėdamas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas, t. y., pvz., organizuoti konkursą dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo parinkimo, o parinkęs – vykdyti atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę, pats teikia komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, kurių atlikimui organizuoti ir jų kokybei kontroliuoti iš esmės yra įsteigtas į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), neatitinka minėtų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, kitų paminėtų teisės aktų imperatyvių normų. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių prastovą, pabrėžta, kad prastovai būdinga tai, jog darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastovos atvejais darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad buvusią situaciją, kada darbdavio įsakymu nebuvo paskelbta darbuotojo – ieškovo – prastova, nebuvo darbuotojo valios dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbuotojas neatvykdavo į darbą, nes jam nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, darbdavė dėl darbuotojo neatvykimo į darbą pretenzijų jam nereiškė ir jokių nurodymų dėl darbo funkcijų nedavė, bylą nagrinėję teismai pagrįstai kvalifikavo kaip de facto prastovą ir atitinkamai sprendė dėl prastovos fakto sukeliamų padarinių. Vertindami įrodymus ir padarydami išvadas dėl prastovos fakto buvimo, bylą nagrinėję teismai įrodymų pateikimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė.

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ) nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką, ieškinio senaties termino praleidimą, kai teisme pareiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, pabrėžta, kad šiuo atveju ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, iš esmės tokiu būdu įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas subjektines teises. Jis pasinaudojo įstatyme nustatyta specialia kreipimosi į teismą tvarka, kurią tinkamai įgyvendinęs per teismo nutartyje nustatytą terminą pateikė ieškinį. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškinio senaties termino nutraukimas negali būti aiškinamas kaip ribojantis asmens teisę kreiptis į teismą pasinaudojant ne tik ieškinio pateikimo, bet ir kita įstatyme nustatyta specialia tvarka, t. y. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme.

Kasacinis teismas, aiškindamas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, jau yra pažymėjęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas.

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas specialusis teisių gynimo būdas tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pažeidus ieškovų pirmenybės teisę, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas laikytinas priimtinesniu ir teisingesniu būdu apginti pažeistas teises, nes tai labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas yra specifinis teisių gynimo būdas, kuris nevertintinas kaip sandorio negaliojimas ar sutarties nutraukimas, todėl pirkėjo teisių perkėlimas nelaikytinas restitucija natūra.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnametės dukters atžvilgiu, o atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukteria, teismui kilo pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvo valdžia turi būti ribojama, jei taip, tai kokiu mastu – laikinai ar neterminuotai. Spręsdamas, ar tėvo valdžia turi būti ribojama ir kokiu mastu, teismas turėjo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvų valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus. Be to, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai vaiko šeimos ryšiai galimai susiformavo ne su biologiniu tėvu, bet su motinos sutuoktiniu. Todėl tam, kad būtų teisingai nuspręsta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas turi atlikti išsamią situacijos analizę ir įvertinti, ar biologinio tėvo valdžia vis dar atitinka geriausius vaiko interesus.

Rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, neargumentavo, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo visiško nesirūpinimo dukteria yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas rūpinasi dukterimi, remdamasis tik viena aplinkybe – faktu, kad jis pradėjo iš dalies mokėti išlaikymą, tačiau nepasisakė dėl kitų svarbių aplinkybių, vertinant, ar tėvas vykdo savo pareigą rūpintis vaiku. 

Ieškovė kasaciniu skundu nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę teikė atsakovo biologinei tėvystei, bet ne geriausiems vaiko interesams. Su šiuo kasacinio skundo argumentu sutikta, nes apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, nemotyvuodamas savo sprendimo geriausių vaiko interesų prioriteto aspektu. Atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, teismas turi atlikti išsamią situacijos analizę ir nuspręsti, ar biologinio tėvo valdžia vis dar atitinka geriausius vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šis reikalavimas taikytinas ir tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Todėl, siekiant įvertinti geriausius vaiko interesus, svarbu išsiaiškinti ir vaiko pažiūras bei norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

_____

Nutartyje dėl ieškinio senaties termino nutraukimo pabrėžta, kad ši teisės norma aiškinama ne gramatiškai, o atsižvelgiant į teisės normos tikslą. Spręstina, kad šiuo atveju savininko kreipimasis ikiteisminio tyrimo metu į prokuratūrą su prašymu grąžinti pavogtą daiktą ir prokuratūrai šį prašymą tenkinus, tokie savininko veiksmai savo padariniais prilyginami ieškinio pareiškimui CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme ir todėl nutraukia ieškinio senaties terminą. Papildomai šią išvadą pagrindžia ir tai, kad civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas paprastai vyksta laikantis subsidiarumo principo, todėl nepagrįsta būtų reikalauti iš civilinių teisinių santykių subjektų siekti savo pažeistų teisių gynybos vienu metu keletu alternatyvių būdų, ypač įvertinus aplinkybę, kad, esant sprendimui grąžinti ginčo automobilį ieškovei, nebuvo net teisinio pagrindo kreiptis su vindikaciniu ieškiniu į teismą.

_____

Kaip jau buvo rašyta, nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimą, sutarties privalomumo principą, viešąją sutartį ir kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, nurodyta, kad kompetentinga valstybės institucija šalių sutarties kainodarą pripažino diskriminacine, todėl, nors sutarties sąlygos dėl kainos galioja, jų negalima vykdyti, t. y. sutartyje yra atsiradusi spraga, kuri gali būti užpildyta sistemiškai aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalį su CK 6.161 straipsnio 4 dalimi – taikant ieškovei tokias kainas, kurias kiti atsakovės analogiškų paslaugų gavėjai (operatoriai) moka už analogiškas paslaugas. Šalių sutartis laikytina viešąja sutartimi, ji nėra nutraukta ar pakeista, o dėl kompetentingos valstybės institucijos sprendimo pripažinta nevykdytina jos sąlyga dėl ieškovei taikomų kainų nėra esminė. Remiantis sutarties privalomumo principu nėra pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, taigi, ieškovė turi teisę reikalauti vykdyti sudarytą sutartį (nepiniginę atsakovės prievolę) natūra, o atsakovė neturi teisės šios prievolės nevykdyti.