Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo neturtinės žalos dydžio iki pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo sprendimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl antstolio pareigos apskaičiuoti skolininkui vykdomajame rašte nurodytas procesines palūkanas už laikotarpį, kai vykdomoji byla buvo nepagrįstai užbaigta dėl antstolio klaidos, pažymėtas, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Įstatymas nesuteikia antstoliui teisės nukrypti nuo vykdomojo dokumento turinio, spręsti dėl skolininko atsakomybės sumažinimo ar jo atleidimo nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio pagrindu, – tokia teisė pagal įstatymą suteikta tik teismui, kuris dėl skolininko visiško ar dalinio atleidimo nuo atsakomybės gali spręsti tik ginčo teisenos tvarka, pagal atitinkamą skolininko kreditoriui (o ne antstoliui) pareikštą reikalavimą.

Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju vykdyti pateiktas vykdomasis raštas įtvirtino 5 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiavimą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. teismo priteistos skolos visiško sumokėjimo. Byloje esant nustatyta, kad visa teismo priteista skola ginčo laikotarpiu nebuvo sumokėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolė neturėjo teisės neskaičiuoti procesinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos sumos, kurių skaičiavimas ir prievolė jas sumokėti nustatyta vykdomajame rašte. Be to, išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Taigi, panaikinus skundžiamus antstolės patvarkymus, pareiškėjos galimai pažeistos teisės nebūtų apgintos, nes, kaip nustatyta byloje, ginčijama palūkanų suma iš pareiškėjos yra išieškota, vykdomoji byla užbaigta 2022 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymu, o vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas.

_____

Nutartyje dėl priežastinio ryšio ir neturtinės žalos atlyginimo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atveju priminta, kad kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Atsižvelgiant į byloje nustatytus ir neginčijamus atsakovės neteisėtus veiksmus, sutiktina su teismų išvada, kad atsakovės veiksmai buvo būtina ieškovei padarytos žalos atsiradimo priežastis, t. y. jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi pareigą užtikrinti duomenų apsaugą, žala ieškovei nebūtų buvusi padaryta – tretiesiems asmenims nebūtų buvę galimybės atlikti neteisėtus veiksmus šiuos duomenis pasisavinant ir juos paviešinant. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, conditio sine qua non testas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai. 

Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje, nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšmingomis nurodė tokias faktines aplinkybes kaip itin aplaidus atsakovės elgesys (itin šiurkštus asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimas), taip pat pavogtų bei paviešintų duomenų jautrumas, faktas, kad ypač jautrūs duomenys buvo ne tik pavogti, kas savaime lemia neturtinę žalą, bet ir paviešinti, prieinami internete. Remiantis EŽTT jurisprudencija, konstatuotina, kad ieškovės atžvilgiu buvo padarytas dvigubo pobūdžio pažeidimas – ne tik duomenų atskleidimas bei paviešinimas, bet ir kibernetinio pobūdžio pažeidimas, priskiriamas prie smurto prieš moteris formų. Teismas, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė patyrė sunkumų (jie pablogėjo). Vis dėlto teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė nei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bylose. Lyginamuoju aspektu išanalizavus analogiškos teisinės vertybės pažeidimo bylas matyti, kad ieškovei priteisto žalos atlyginimo dydis reikšmingai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šiuo aspektu pažymėta, kad EŽTT nagrinėja bylas dėl valstybių Konvencijos dalyvių atsakomybės, pažeidus Konvenciją; žalos atlyginimo klausimas sprendžiant dėl valstybės atsakomybės įprastai yra subsidiarus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti besąlyginių paralelių tarp bylų dėl žalos atlyginimo, kurias nagrinėja nacionaliniai teismai, ir bylų dėl Konvencijos pažeidimo, kurias nagrinėja EŽTT. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atveju yra suformuota prieš daugiau nei 10 metų, todėl yra pagrįsta įvertinti valstybės ekonomikos pokyčius, pavyzdžiui, nacionalinės valiutos pasikeitimą, aukštą infliacijos lygį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad didžiausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą yra 15 000 Lt, atitinkantis 4344 Eur, tačiau, minėta, kad egzistuojanti teisminė praktika turi būti vertinama ir, be kita ko, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių daikto teisinę registraciją ir jos teisines pasekmes, prevencinį ieškinį, priminta, kad materialiesiems teisiniams santykiams paprastai taikomos tos materialiosios teisės normos, kurios galioja tų santykių atsiradimo metu. Teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki naujai priimtų įstatymų įsigaliojimo. Tačiau dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl pats santykis gali atsirasti galiojant įstatymui, kuris vėliau yra pripažįstamas netekusiu galios, o tęstis jau galiojant naujam įstatymui, skirtam reguliuoti tą teisinį santykį po to, kai ankstesnis jį reguliavęs įstatymas netenka galios. Nagrinėjamoje byloje aktualūs teisiniai santykiai dėl ginčo prieplaukos įregistravimo valstybės registre vertintini kaip tęstiniai. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad šio įstatymo normos taikytinos ir iki jo įsigaliojimo įsteigtiems registrams. Nagrinėjamoje byloje teisinė situacija dėl ginčo prieplaukos įregistravimo valstybės registre teisinių padarinių įvertinimo poreikio yra atsiradusi galiojant Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo prieplaukos įregistravimo valstybės registre teisinių padarinių, nepagrįstai taikė negaliojančio Valstybės registrų įstatymo nuostatas ir nepagrįstai netaikė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškė du reikalavimus, pirmasis iš jų kvalifikuotinas kaip prevencinio ieškinio reikalavimas, o antrasis – kaip reikalavimas panaikinti administracinį aktą. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais. Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražinio susitarimo galiojimo sąlygas pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija) 33 straipsnį, pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir arbitražo proceso šalies teisės būti išklausytai pažeidimo pabrėžta, kad CMR konvencija nedraudžia ginčus, kylančius iš joje reglamentuojamų teisinių santykių, perduoti spręsti arbitražui, tačiau neleidžia ginčo šalims išvengti Konvencijos nuostatų taikymo pasirinkus ginčo sprendimą arbitraže. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CMR konvencijos 33 straipsnio reikalavimai pripažįstami įvykdytais ir tuo atveju, kai ginčų sprendimą arbitraže nustatančioje sutarties sąlygoje nėra tiesioginės nuorodos į arbitrų pareigą vadovautis CMR konvencija, tačiau, taikant sisteminio sutarties aiškinimo principą, galima spręsti, kad sutarties šalių valia, išreikšta kitose sutarties sąlygose, buvo susiklosčiusius santykius, įskaitant ginčų kilimo atveju, reguliuoti CMR konvencijos nuostatomis, taip pat jei yra nustatoma, kad arbitražo teismas kilusiam ginčui spręsti faktiškai taikė CMR konvenciją. Pažymėta, kad, atsižvelgiant į teismo vykdomos kontrolės apimtį pagal Niujorko konvenciją, sprendžiant dėl arbitražinės išlygos atitikties CMR konvencijos 33 straipsnio reikalavimams ir atitinkamai jos galiojimo, turi būti įvertinta tik tai, ar konkrečiu atveju arbitražo teismas buvo įpareigotas vadovautis CMR konvencija (faktiškai ja vadovavosi), tačiau ne tai, ar arbitražo teismas, faktiškai taikydamas CMR konvenciją, nepadarė jos aiškinimo ir taikymo klaidų. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių sudaryta sutartis, aiškinama sistemiškai, patvirtina šalių valią kilusius ginčus spręsti remiantis CMR konvencija, be to, ši konvencija faktiškai buvo taikyta arbitražo teismui priimant prašomą pripažinti sprendimą, todėl pagrįstai arbitražinės išlygos nepripažino  negaliojančia.

Konstatuota, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens argumentus dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai, teisingai aiškino ir taikė Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą. Arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Niujorko konvencijoje nenustatyta galimybė teismui peržiūrėti arbitražo sprendimo turinį netgi tada, kai padaryta fakto ar teisės taikymo klaidų. Taigi, teismo atliekamas arbitražo teismo sprendimo vertinimas viešosios tvarkos aspektu jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo remiasi tarptautinėje konvencijoje (o ne nacionalinės teisės aktuose) įtvirtintų imperatyvių teisės normų neteisingu aiškinimu ir taikymu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti arbitražo sprendimo patikrinimo procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu ribas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kolektyvinio administravimo organizacijos teisę gauti dvigubą atlyginimą už neteisėtą audiovizualinių kūrinių naudojimą viešbučių veikloje, pabrėžta, kad kolektyvinių administravimo subjektų taikomo licencinio tarifo dydis, tiek pagal ES bei nacionalinį teisinį reguliavimą, tiek ir pagal ESTT praktiką, gali būti teismo kontrolės dalykas, o kūrinių naudotojai gali ginčyti jo pagrįstumą, atsikirsdami į kolektyvinės administravimo organizacijos pareikštą reikalavimą išieškoti nesumokėtą autorinį atlyginimą. Tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti ginčijamo licencinio tarifo atitiktį įstatyme įtvirtintiems kriterijams bei sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principams.

Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstais pripažino kasacinio skundo argumentus dėl būtinumo vertinti ieškovės administruojamo repertuaro reikšmę licencinio tarifo pagrįstumui. Pažymėta, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog informaciją apie administruojamą repertuarą ieškovė teikė, tačiau liko neišsiaiškinta, apie kokią faktiškai administruojamo repertuaro dalį informacija buvo pateikta ir kokią įtaką šalių derybų eigai turėjo abipusės informavimo pareigos vykdymas, be kita ko, sprendžiant dėl ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies taikymo. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas šia ginčo apimtimi neišsamiai išnagrinėjo ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad, dėl neišsamaus ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymo, egzistuoja pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.