ESTT: 2019 m. gruodžio mėn. Lenkijos teismų reforma pažeidžia Sąjungos teisę
2019 m. gruodžio 20 d. Lenkijai priėmus Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamos nacionalinės teisės normos dėl bendrosios kompetencijos teismų, administracinių teismų ir Aukščiausiojo Teismo organizavimo (Pakeitimo įstatymas), Europos Komisija pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo; ji prašė Teisingumo Teismo pripažinti, kad šiuo įstatymu nustatyta tvarka pažeidžiamos įvairios Sąjungos teisės nuostatos.
Komisija teigė, kad Pakeitimo įstatymas paveikia teisėjų nepriklausomumą tiek, kiek šiuo įstatymu Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijai, kurios nepriklausomumas ir nešališkumas nėra užtikrintas, suteikta jurisdikcija nagrinėti bylas, turinčias tiesioginį poveikį teisėjo statusui ir pareigų vykdymui. Be to, Komisijos teigimu, pagal Pakeitimo įstatymą bet kuriam nacionaliniam teismui draudžiama tikrinti, ar laikomasi Sąjungos reikalavimų, susijusių su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, o toks patikrinimas laikomas drausminiu nusižengimu. Išimtinė jurisdikcija atlikti tokius patikrinimus suteikta Lenkijos Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai. Galiausiai Komisija tvirtino, jog Pakeitimo įstatyme nustačius, kad teisėjai turi pareigą pateikti informaciją apie savo veiklą asociacijose ir fonduose bei ankstesnę politinę priklausomybę ir kad ši informacija yra skelbiama, pažeista teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą.
Vykstant procesui, 2021 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi Lenkija buvo įpareigota sumokėti Komisijai 1 mln. EUR dydžio periodinę baudą už kiekvieną dieną. Šios periodinės baudos skyrimas buvo laikomas būtinu užtikrinant, kad Lenkija įvykdys 2021 m. liepos 14 d. nutartyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekta visų pirma sustabdyti Komisijos ginčijamų Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymą. 2023 m. balandžio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi periodinės baudos dydis buvo sumažintas iki 500 000 EUR už kiekvieną dieną. Šių nutarčių poveikis nutrūksta priėmus šios dienos sprendimą, kuriuo užbaigiama byla. Vis dėlto tai nepaveikia Lenkijos pareigos sumokėti periodines baudas už praeitą laikotarpį.
Šios dienos sprendimu Teisingumo Teismo didžioji kolegija patenkino Komisijos ieškinį.
Pirma, Teisingumo Teismas patvirtino, kad tikrinti, ar valstybė narė laikosi tokių vertybių ir principų, kaip teisinė valstybė, veiksminga teisminė gynyba ir teismų nepriklausomumas, visiškai priklauso jo jurisdikcijai. Įgyvendindamos kompetenciją teisingumo sistemos organizavimo srityje valstybės narės turi vykdyti iš Sąjungos teisės kylančius įpareigojimus. Jos taip pat turi užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio jų teisės aktų, reglamentuojančių teisingumo sistemos organizavimą, regreso teisinės valstybės vertybės atžvilgiu, ir nepriimti teisės normų, kurios pažeistų teisėjų nepriklausomumą. Ši pamatinė vertybė, priskiriama pačios Sąjungos savitumui, yra konkrečiai išreikšta teisiškai privalomais įpareigojimais, kurių vykdyti valstybės narės negali atsisakyti, remdamosi net ir konstitucinio lygmens nacionalinėmis nuostatomis ar jurisprudencija.
Antra, Teisingumo Teismas, remdamasis ankstesne jurisprudencija, pakartojo savo vertinimą, kad Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimo. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, jog vien tai, kad tokia institucija gali spręsti klausimus dėl Sąjungos teisę taikančių teisėjų statuso ir pareigų vykdymo, be kita ko, leisdama vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą ar juos suimti arba priimdama sprendimus, susijusius su teisėjams taikytinų darbo teisės, socialinės apsaugos ar išėjimo į pensiją tvarkų esminiais aspektais, gali paveikti jų nepriklausomumą.
Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos ginčijamos Pakeitimo įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į jų palyginti platų ir neapibrėžtą pobūdį ir konkrečias aplinkybes, kuriomis jos priimtos, gali būti aiškinamos taip, kad teisėjams taikytiną drausmės tvarką ir joje įtvirtintas sankcijas leidžiama panaudoti tam, kad būtų užkirstas kelias nacionaliniams teismams vertinti, ar teismas arba teisėjas atitinka reikalavimus, susijusius su Sąjungos teisėje numatyta veiksminga teismine gynyba, ir prireikus dėl to pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Tokios Lenkijos įstatymų leidėjo nustatytos priemonės yra nesuderinamos su pareiga užtikrinti galimybę kreiptis į nepriklausomą, nešališką ir pagal įstatymą įsteigtą teismą. Iš tiesų tokia pareiga reiškia, kad tam tikromis aplinkybėmis nacionaliniai teismai privalo patikrinti, ar jie patys, juos sudarantys teisėjai arba kiti teisėjai ar teismai atitinka Sąjungos teisėje numatytus reikalavimus.
Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos ginčijamos Pakeitimo įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į jų palyginti platų ir neapibrėžtą pobūdį ir konkrečias aplinkybes, kuriomis jos priimtos, gali būti aiškinamos taip, kad teisėjams taikytiną drausmės tvarką ir joje įtvirtintas sankcijas leidžiama panaudoti tam, kad būtų užkirstas kelias nacionaliniams teismams vertinti, ar teismas arba teisėjas atitinka reikalavimus, susijusius su Sąjungos teisėje numatyta veiksminga teismine gynyba, ir prireikus dėl to pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Tokios Lenkijos įstatymų leidėjo nustatytos priemonės yra nesuderinamos su pareiga užtikrinti galimybę kreiptis į nepriklausomą, nešališką ir pagal įstatymą įsteigtą teismą. Iš tiesų tokia pareiga reiškia, kad tam tikromis aplinkybėmis nacionaliniai teismai privalo patikrinti, ar jie patys, juos sudarantys teisėjai arba kiti teisėjai ar teismai atitinka Sąjungos teisėje numatytus reikalavimus.
Galiausiai, Teisingumo Teismo teigimu, nacionalinės nuostatos, įpareigojančios teisėjus raštu deklaruoti savo galimą narystę asociacijoje, ne pelno fonde ar politinėje partijoje ir numatančios šios informacijos paskelbimą internete, pažeidžia šių teisėjų pagrindines teises į asmens duomenų apsaugą ir privataus gyvenimo gerbimą. Paskelbiant internete duomenis, susijusius su buvusia naryste politinėje partijoje, šiuo atveju negalima pasiekti nurodyto tikslo stiprinti teisėjų nešališkumą. Dėl duomenų, susijusių su teisėjų naryste asociacijose ar ne pelno fonduose, pažymėtina, kad jie gali atskleisti teisėjų religinius, politinius ar filosofinius įsitikinimus. Paskelbus juos internete, asmenys, kurie dėl priežasčių, nesusijusių su nurodytu viešojo intereso tikslu, nori sužinoti apie atitinkamo teisėjo asmeninę padėtį, galėtų laisvai gauti tuos duomenis. Be to, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis Pakeitimo įstatymu nustatytos priemonės, dėl tokio paskelbimo internete teisėjai gali būti stigmatizuojami, nepagrįstai formuojant asmenų ir apskritai visuomenės nuomonę apie juos.
ES Teisingumo Teismo informacija
