Diskutuota apie skaitmeninio vykdymo proceso iššūkius ir galimybes

Gegužės 9 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Skaitmeninio amžiaus iššūkiai ir galimybės vykdymo procese“, organizuota kartu su Lietuvos antstolių rūmais.
„Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybių antstolių veikloje yra labai daug <…> tačiau pirmiausiai turi būti išspręsti teisinio reguliavimo klausimai“ – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. Valdytoja pabrėžė, kad šiuo metu yra nesureguliuota, kaip virtualioje erdvėje aptikti skolininko skaitmeninį turtą ir kaip antstolis galėtų nukreipti į jį išieškojimą, o tuo labiau, nėra sureguliuota, kas yra priskiriama skaitmeniniam turtui.
Išsakytai problematikai pritarė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius, kuris išsakė poziciją, kad reguliuoti reikia tik tiek, kiek yra būtina, o pats teisinis reguliavimas turėtų būti aiškus ir tikslus. Profesorius taip pat pasveikino antstolių bendruomenę su 20 metų sukaktimi, kai Lietuvoje veikia privatūs antstoliai.
Šią mokslinę konferenciją išskirtine daro tai, kad siekiant visapusiškos tarpdisciplininio skaitmeninio vykdymo proceso analizės, joje pranešimus skaitė ne tik teisės mokslininkai (prof. dr. Egidija Tamošiūnienė, prof. dr. Solveiga Vilčinskaitė, dr. Neringa Gaubienė ir doktorantas Eimantas Kadys), bet ir Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai – doc. dr. Linas Petkevičius ir doc. dr. Agnė Brilingaitė.
Konferencijos pirmasis pranešimas buvo „Skaitmeninis vykdymo procesas: iššūkiai ir galimybės“, kurio metu dr. Neringa Gaubienė apžvelgė skaitmeninio vykdymo proceso reguliavimo lygį, akcentuodama tai, kad šiuo metu visas skaitmeninio vykdymo proceso reguliavimas pagrįstas rekomendacijomis, t. y. minkštosios teisės instrumentais. Pranešimo metu apžvelgti Pasaulinio skaitmeninio vykdymo proceso kodekso esminiai punktai bei pristatyti pasiūlymai įstatymų leidėjams, numatyti Tarptautinės privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) paskelbtuose „Skaitmeninio turto ir privatinės teisės principuose“. Kaip vieną iš esminių skaitmenizacijos iššūkių pranešėja įvardijo tai, kad teisė priversta nuolat vytis technologinę pažangą ir reaguoti į jau įvykusius pasikeitimus. Kaip pavyzdžiui, dirbtinio intelekto technologijos panaudojimo galimybė įgyvendinant teismo sprendimą skamba jau ne kaip utopija, o nauja realybė, tačiau dar iki šiol nėra teisės aktuose suformuotos skaitmeninio turto sąvokos bei aiškaus dirbtinio intelekto technologijos reguliavimo. Pranešimo akcentu tapo klausimas: ar skaitmeninės technologijos ateityje pakeis antstolius? Dr. N. Gaubienė išsakė savo poziciją, kad artimiausiu metu nėra ko baimintis. Skaitmeninės technologijos gali būti panaudojamos palengvinti rutininį antstolių darbą bei vykdymo procesą padaryti efektyvesniu, be to, mokslininkė akcentavo skaitmeninių technologijų veikimo išmanymo svarbą.

Gausiai susirinkusiai auditorijai prof. dr. Egidija Tamošiūnienė kalbėjo apie skaitmenizuoto vykdymo proceso teisminės kontrolės iššūkius. Kalbant apie skaitmeninį vykdymo procesą, ypač aktualūs tampa efektyvumo ir sąžiningumo principai, o taip pat tokiame procese turi būti rastas balansas tarp operatyvumo ir žmogaus teisių apsaugos. Profesorė akcentavo, kad yra nemažai skaitmenizacijos elementų ir šiuo metu, kaip pavyzdžiui, elektroninių bylų atveju, vykdomojo rašto išdavimo procedūra taip pat vyksta skaitmenizuotai, taip pat buvo paliesti ir informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai. Skaitmeninio turto problematika buvo taip pat paliesta, ypač kalbant apie priverstinį tokio turto realizavimą. Profesorės pranešimo metu buvo išsakyta inovatyvi pozicija apie „sąžiningo skolininko“ kategoriją bei dalintasi pamąstymais apie galimus teisėjų specializacijos variantus.
Apie tarptautinių taikytinos teisės ir jurisdikcijos nustatymo kriterijų taikymą buvo kalbama trečio pranešimo metu. Prof. dr. Solveiga Vilčinskaitė kėlė klausimą, kas už ką ir kam yra atsakingas, kai susiduriame su situacijomis, kai neįvykdomi įsipareigojimai ar dėl tam tikrų teisės pažeidimų yra padaroma žala virtualioje erdvėje. Atsakymo paieškos vedė prie skaitmeninio turto kategorijos analizės ir fragmentinio reguliavimo aptarimo. Profesorė palaikė prof. V. Nekrošiaus išsakytą poziciją, kad reguliavimas turi būti minimalus, o prielaida skaitmenizacijos iššūkiams įveikti yra švietimas ir domėjimasis skaitmeninėmis technologijomis.
Virš 60 teisės profesionalų subūrusioje konferencijoje, kurioje reikšmingą dalį sudarė antstolių bendruomenės atstovai, apie galimybes panaudoti dirbtinio intelekto technologiją teismo sprendimo vykdymo procese kalbėjo doc. dr. Linas Petkevičius. Klausytojų nuostabai, dr. Linas Petkevičius savo pranešime paaiškino, kad visų pirma, nededamas lygybės ženklas tarp sąvokų dirbtinis intelektas ir dirbtinio intelekto technologija. Dirbtinio intelekto sąvoka, išpopuliarinta viešojoje erdvėje, yra šios technologijas supratimas plačiąja prasme. Matematikos mokslų daktaras pirmoje savo pranešimo dalyje įžvalgiai pristatė matematinius modelius, kurių pagalba analizuojami tekstai.
Antroje pranešimo dalyje buvo kalbama apie tai, kaip DI technologija gali būti panaudota antstolių darbe. Dr. L. Petkevičius išanalizavęs mokslinę literatūrą, supažindino konferencijos dalyvius su galimais DI technologijos panaudojimais, kaip pavyzdžiui, sprendžiant skaitmeninių dokumentų identifikavimo ir klasifikavimo klausimus. Mokslininkas akcentavo, kad istoriniai duomenys, kuriais ir apmokomos DI sistemos, gali lemti šališkų duomenų sugeneravimą. Pabaigoje mokslininkas kvietė pamąstyti apie galimybes pasitelkti skaitmenines technologijas skaitmeninio turto vertinimo klausimams spręsti. Buvo prieita prie išvados, kad vienas iš esminių elementų yra teisinė bazės, apibrėžiančios skaitmeninį turtą ir jo priklausomybę, sukūrimas.
Didelio auditorijos susidomėjimo sulaukė doc. dr. Agnės Brilingaitės pranešimas tema „Skaitmeninis turtas: kur ir kaip jis saugomas“, kuriame mokslininkė kvietė paanalizuoti kibernetines grėsmes ir galimybes nuo jų apsisaugoti, kaip pavyzdžiui, kad vertėtų slaptažodžius formuoti iš atsitiktine tvarka sudėliotų bent dvylikos simbolių. Dr. A. Brilingaitė išsamiai papasakojo apie skaitmeninius objektus ir skaitmeninius procesus, paliesdama blokų grandinės funkcionalumą. Kalbėdama apie skaitmeninę informaciją, mokslininkė akcentavo techninės ar programinės įrangos klaidų daromą poveikį informacijos išsaugojimui. Klausytojai buvo supažindinti su pagrindais, kaip ir kur turėtų būti saugoma informacija, kaip pavyzdžiui, daryti atsargines dokumentų kopijas bei jas tinkamais saugoti, informaciją versijuoti ir sinchronizuoti.
Konferencijoje baigiamąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Eimantas Kadys, pristatydamas skaitmeninio turto teisinę prigimtį ir šio turto pripažinimą asmens nuosavybe. Pranešime doktorantas kaip vieną iš pagrindinių problemų išieškant iš skaitmeninio turto įvardijo aiškumo nebuvimą, kiek ir kokio skaitmeninio turto turi skolininkas. Atsižvelgiant į skaitmeninio turto specifiką, taip pat aktualūs yra taikytinos teisės ir jurisdikcijos klausimai.
Tekstą parengė dr. Neringa Gaubienė
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0096) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).