Renginyje diskutuota apie Civilinio proceso kodekso lūkesčius ir pasiekimus per 20 metų
Minėdami Civilinio proceso kodekso (CPK) 20-metį, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) gegužės 5 d. surengė konferenciją „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 20-metis – lūkesčiai ir rezultatai“. Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė LMA HSM skyriaus pirmininkas akad. prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vardu dalyvius pasveikino fakulteto prodekanė studijoms doc. dr. Vigita Vėbraitė.
Pranešimą „Naujasis CPK – lūkesčiai ir rezultatai“ skaitė akad. prof. habil. dr. V. Nekrošius, pabrėždamas, kad prireikė laiko, kol teismai pradėjo aktyviai taikyti tam tikras CPK teisės normas, tik nuo 2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradėjo aiškiai teigti, kad piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus.
Akad. prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas pristatė naują ieškinių rūšį – „Atstovaujamuosius ieškinius“ ir detaliai kalbėjo, kokius iššūkius tai sukels, kai nuo birželio 25 d. įsigalios Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai. Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad tokiu reglamentavimu prisidedama prie civilinio proceso teisės dekodifikacijos.
VU TF doc. dr. V. Vėbraitė kalbėjo apie civilinį procesą pirmosios instancijos teisme. Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad vis dar iššūkių kelia pasirengimo stadija bei vis dar taikos sutarčių Lietuvos teismuose sudarome nedaug. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad iš teismuose išnagrinėtų per metus apie 150 000 civilinių bylų, žodinis procesas taikomas tik 36 000 civilinių bylų.
VU TF lektorius Albertas Šekštelo skaitė pranešimą „Laikinosios apsaugos priemonės – nuo laukinių Vakarų iki civilizuoto pasaulio?“, kurio metu pristatė, kaip keitėsi požiūris ir teisinis reglamentavimas, skirtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams. VU TF doc. dr. Rimantas Simaitis pranešime „Lietuvos civilinio proceso skaitmeninimo ir automatizavimo pamokos: ko išmokome per pastaruosius dvidešimt metų?“ pristatė Lietuvos pasiekimus, tačiau pabrėžė, kad ant laurų reikia neužmigti ir toliau tobulinti teismų elektronines sistemas. Kartu atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas tikrai dar negali spręsti civilinių ginčų.
VU TF partnerystės doc. Andžej Maciejevski kalbėjo apie teismų sprendimų kontrolės formų – apeliacijos ir kasacijos – raidą. Pristatė įdomią kasacinio teismo statistiką, pavyzdžiui, kad 2018 metais iš išnagrinėtų kasacinių skundų civilinėse bylose palikta nepakeista apie 41 proc. teismų sprendimų, 2022 metais tokių buvo apie 36 proc. Galiausiai VU TF partnerystės prof. dr. Egidija Tamošiūnienė skaitė pranešimą „Vykdymo proceso reforma – kas pavyko?“. Mokslininkė ir teisėja kalbėjo, kad nors vykdymo proceso reglamentavimas vis kinta, yra nepatenkintų antstolių veikla, tačiau sistema, įsigaliojusi 2003 metais yra žymiai pažangesnė nei teismų antstolių sistema.
Lietuvos mokslų akademijos nuotraukos
