Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo tarptautinių sankcijų reikšmės tvirtinant kreditoriaus reikalavimą nemokumo byloje iki sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl  sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimo, konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė dvi žalos atsiradimo priežastis: pirminę (LITGRID tinkluose atsiradęs viršįtampis dėl netinkamos įrenginio techninės priežiūros) ir antrinę (AB „Šiaulių energija“ įrenginiuose nebuvo pagal teisės aktus būtinos apsaugos nuo išorinių trumpųjų jungimų). Pastarąją Vilniaus apygardos teismas pagrįstai vertino kaip pagrindą perpus sumažinti AB „Šiaulių energija“ priteistiną nuostolių atlyginimo dydį.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Tyrimo akto surašymu ir patvirtinimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino Tyrimo akto oficialiuoju rašytiniu įrodymu.

_____

Nutartyje dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kai kilmės valstybėje kilęs ginčas dėl Europos vykdomojo rašto teisėtumo, pagrindo, atsižvelgiant į ESTT išaiškinimus, generalinio advokato išvadą, spręsta, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumo užginčijimo kilmės valstybėje narėje aplinkybė savaime nelemia pagrindo vykdymo valstybėje skolininko iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą. Kai kilmės valstybėje narėje skolininkas pradėjo teisminį procesą, ginčydamas Europos vykdomojo rašto pažymėjimo teisėtumą, skolininkas, kreipdamasis į vykdymo valstybės narės antstolį su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą, turi pagrįsti esant „nepaprastas aplinkybes“, kurios siejamos su ypač didele žala, jei vykdymo veiksmai nebus sustabdyti.

Pažymėta, kad, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, kilmės valstybės narės teismo, t. y. Vokietijos Frankfurto prie Maino apygardos teismo, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria rėmėsi bylą nagrinėję teismai, vertintina kaip neturinti teisinės reikšmės. Tokią išvadą lemia keletas aspektų, kurių vienas yra tai, kad nurodyta Vokietijos teismo nutartis apskritai buvo priimta vėliau, nei antstolis priėmė ginčijamą patvarkymą. Kitas aspektas yra tai, kad ši kilmės valstybės narės teismo nutartis yra sąlyginė nutartis, nes siejo priverstinio vykdymo pagal Vokietijos teismo išduotą dalinį vykdomąjį dokumentą stabdymą su užstato sumokėjimu. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad net jei tokia nutartis būtų buvusi priimta iki antstolio ginčijamo patvarkymo priėmimo, savaime tokios nutarties priėmimo faktas nesudarytų kliūties antstoliui spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, kadangi, kaip minėta, antstolis šį klausimą pagal skolininko reikalavimą turi spręsti pagal Reglamento 805/2004 nuostatas. Padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sustabdyti vykdomąją bylą. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdomąją bylą, vertinant abiejų teismų procesinių sprendimų motyvuojamųjų dalių turinį, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami Reglamento 805/2004 6 straipsnio 2 dalies, 11, 23 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir interpretavo kilmės valstybės, t. y. Vokietijos, teismo nutarties, kuria spręstas klausimas dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, reikšmę vykdymo procesui Lietuvoje.

_____

Nutartyje dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį pažymėta, kad vien tai, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį kasimo darbai yra priskiriami statybos darbams, automatiškai nereiškia ginčo teisinių santykių kvalifikavimo kaip statybos rangos. Nors kasimo darbų atveju rezultatas yra pasiekiamas (pvz., iškasama tranšėja ir kt.), tačiau vien šis požymis nėra pakankamas statybos rangos teisiniams santykiams konstatuoti – rangos sutarčių atveju šalys turi susitarti dėl konkretaus rezultato, pavyzdžiui, konkretus rangovo darbo rezultatas gali būti užfiksuotas statinio projekte, be to, turi būti susitarta ir dėl šio savarankiško darbo rezultato perdavimo kitai sutarties šaliai. Teismai nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatė – byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl konkretaus darbų rezultato. Priešingai – darbai buvo atliekami laisva forma, ieškovui duodant nurodymus, kur ir kiek kasti, o atsakovai nurodė, kad darbus įsipareigojo atlikti pagal ieškovo poreikį tiek, kiek ir kaip ieškovas pageidaus. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą fiksuoti konkrečių darbų (objekto) perdavimą ieškovui. Taigi nagrinėjamu atveju teismai, nenustatę rangos teisinius santykius kvalifikuojančių požymių, pagrįstai nurodė, kad šalių ginčui netaikytinos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos. Pažymėta, kad rangos sutarčių atveju darbai gali būti atliekami tiek iš rangovo, tiek iš užsakovo medžiagų. Paslaugų sutarties atveju paslaugoms teikti reikalingomis medžiagomis įprastai pasirūpina paslaugos teikėjas. Vis dėlto ši aplinkybė nėra kvalifikuojanti ginčo teisinius santykius, todėl nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius aiškų ginčo šalių susitarimo dalyką, yra teisiškai nereikšminga. Analogiškai vertintina ir aplinkybė dėl šalių susitarto mokėjimo už atliktus darbus (suteiktas paslaugas) formos ir būdo, t. y. valandinio apmokėjimo susitarimas savaime neleidžia atskirti rangos ir paslaugų sutarčių. Nagrinėjamu atveju šalims sutarus dėl kasimo paslaugų teikimo buvo galimas ir šalių susitarimas dėl valandinio atlygio už teikiamas paslaugas. 

_____

Nutartyje dėl antstolio teisės įpareigoti skolininką išviešinti viešajame registre nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą pasisakyta, kad  antstolė, nustačiusi, kad skolininkas vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išviešinti savo nuosavybės teises į tam tikrą nekilnojamąjį turtą, visų pirma turėjo spręsti dėl CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos priverstinio vykdymo priemonės taikymo ir galimybių nukreipti išieškojimą iš skolininko turtinių teisių (šiuo atveju paveldėjimo teisių). Tuo atveju, jei antstolė, įvertinusi ginčo turto pobūdį ar kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, padarytų išvadą, jog išieškojimas iš skolininko turtinių (paveldėjimo) teisių nebūtų efektyvus ir neatitiktų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros vykdymo procese, antstolė turėtų pasiūlyti išieškotojui galimai pažeistas teises ginti  kreipiantis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu.

_____

Nutartyje dėl nemokumo byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo užsienio valiuta konvertavimo, reikalavimų tenkinimo etapų, kreditoriui taikomų tarptautinių sankcijų reikšmės tvirtinant kreditoriaus reikalavimą nemokumo byloje pabrėžta, kad JANĮ nenustato užsienio valiuta išreikštos prievolės konvertavimo į Lietuvoje atsiskaitymo priemone esančios valiutos (eurų) tvarkos ir momento, todėl tokiam klausimui spręsti taikytinos CK arba CPK įtvirtintos atitinkamos normos. Pagal CK 6.36 straipsnio 3 dalį, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Jeigu piniginė prievolė išreikšta valiuta, kuri negali būti teisėta atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje. Todėl sutiktina su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad užsienio valiuta išreikštos skolos, kuri turi būti konvertuojama į eurus, dydis, tvirtinant kreditoriaus pareikštą reikalavimą nemokumo byloje turi būti fiksuojamas eurais pagal teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną esantį užsienio valiutos ir euro kursą. Bet tokia nuostata gali būti taikoma, kai būtent nemokumo byloje yra sprendžiamas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio klausimas, ir dėl tokio pareikšto reikalavimo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo bei nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Tačiau kitokia specifinė situacija susiklosto, kai bankroto byloje tvirtinamas kreditoriaus reikalavimas pagal jau įsiteisėjusį teismo (arbitražo) sprendimą, pagal kurį antstolis buvo pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, vadovaujantis CK 6.36 straipsnio ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto normomis, užsienio valiuta išreikštas iki nemokumo bylos skolininkui iškėlimo susidaręs kreditoriaus reikalavimas tvirtinamas eurais pagal teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos užsienio valiutos ir euro kursą. Tačiau pagal įsiteisėjusį ir antstolio priverstinai vykdytą teismo (arbitražo teismo) sprendimą dėl užsienio valiuta išreikštos skolos išieškojimo kreditoriaus reikalavimas tvirtinamas eurais, perskaičiuojamas vadovaujantis specialiąja CPK 776 straipsnio norma.

Taip pat pasisakyta, kad sprendžiant dėl Lietuvoje pripažinto ir leisto vykdyti arbitražo teismo sprendimu priteistos skolos pobūdžio, turi būti vadovaujamasi tokio arbitražo teismo sprendimo rezoliucinės dalies tekstu, nebevertinant arbitražo teismo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingu atveju tai reikštų, kad tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą teismas jo tvirtinimo metu revizuoja arbitražo teismo sprendimą, o tai neleistina pagal 1958 m. Niujorko konvenciją. Be to, nemokumo byloje tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo ar arbitražo teismo sprendimas (jeigu jis pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje CPK nustatyta tvarka), teismas nebeturi teisės tikrinti arbitražo teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir jų vertinti iš naujo, nes priešingu atveju tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą

Pabrėžta, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovei nurodžius aplinkybes apie kreditorei taikomas sankcijas, teismai nepagrįstai netyrė aplinkybių dėl kreditorei „PAO Neftianaja kompanija Rosneft“ taikomų sankcijų pobūdžio ir apimties, šios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos ir ištirtos. Kadangi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas pasisako tik teisės klausimais, faktinių aplinkybių netiria, todėl sankcijų pagal Reglamentą taikymo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nagrinėjant šį klausimą iš naujo ir nustačius „PAO Neftianaja kompanija Rosneft“ taikytinų sankcijų pobūdį ir apimtį, turėtų būti sprendžiama dėl efektyviam taikomų sankcijų įgyvendinimui reikalingų priemonių pritaikymo nagrinėjamoje byloje, nesuvaržant šio asmens teisių daugiau, nei to reikalauja teisės aktai.

_____

Nutartyje dėl teisės naudotis administraciniais aktais nustatomais kelio servitutais pabrėžta, kad asmenų, kurie turi teisę servituto pagrindu naudotis tarnaujančiuoju daiktu, nustatymas sietinas ne su servituto turinio, bet su viešpataujančiojo daikto nustatymu. Tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, jis nustatomas pagal su tokiu administraciniu aktu tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti. Kelio servitutų nustatymas administraciniu aktu, kuris priimtas siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bet ne nustatyti servitutus, o servitutas tokiu administraciniu aktu buvo nustatomas tik kaip pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo sąlyga, turėjo ypatumų, dėl kurių servitutai tokiu administraciniu aktu galėjo būti nustatomi tarnaujančiaisiais tampantiems žemės sklypams, kurie administraciniame akte galėjo būti konkrečiai nenurodyti arba nurodyti nebaigtiniu sąrašu, jeigu teritorijoms, kuriose tokie sklypai buvo suformuoti ar netgi dar nebuvo, bet pagal teisės aktus galėjo (turėjo) būti suformuoti, dar nebuvo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti teritorijų planavimo dokumentai. Tarnaujantieji yra tie suformuoti ar pagal teisės aktus dar nesuformuoti žemės sklypai, racionaliam naudojimui tenkinant visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises, kai reikia pasinaudoti nustatytu kelio servitutu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia bendrosios taisyklės, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas yra atlygintinis, kadangi tais atvejais, kai pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą inicijuoja žemės sklypo savininkas, siekdamas nuosavybės teise turėti žemės sklypą, kuriame pagal teisinį reguliavimą būtų galima įgyvendinti savininko teises, ypač teisę naudoti žemės sklypą, didesniu mastu, bendra žemės sklypo vertė, net ir nustačius tokiam sklypui kaip tarnaujančiajam daiktui servitutus, paprastai išauga, bet ne sumažėja, todėl sklypo savininkas nepatiria nuostolių.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, kreditoriaus reikalavimo tenkinimą ir savininko teises į turtą likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, konstatuota, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bankrutuojantis juridinis asmuo, turi teisę reikšti reikalavimą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui dėl tokio turto išreikalavimo iš bankrutuojančio asmens, neįstodamas į bylą kaip kreditorius. Pažymėta, kad toks asmuo galėtų būti įtraukiamas kaip kreditorius į bankroto bylą tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo neišsaugojo svetimo turto ir neturi objektyvios galimybės grąžinti turto, nes tuomet jam kiltų pareiga atlyginti neišsaugoto svetimo turto vertę. Tokiu atveju neišsaugoto turto savininkas turėtų būti įtraukiamas kaip kreditorius į bankroto bylą, tačiau jo reikalavimas būtų tenkinamas pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalį antrąja eile. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, pripažįstant kreditorių „Horizon Capital Fund“ lėšų savininku ir kartu prilyginant įkaito turėtojui, yra prieštaringi, nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pagal Šveicarijos teisę kreditoriaus „Horizon Capital Fund“ nuosavybės teisę į lėšas, negalėjo pripažinti šio užsienio juridinio asmens kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrintas lėšų banko sąskaitoje įkeitimu, o turėjo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad „Horizon Capital Fund“ pateiktų prašymą dėl šių lėšų grąžinimo jam kaip teisėtam savininkui, ir tik nustačius, kad šių lėšų ar jų dalies nėra UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro sąskaitoje banke, būtų sprendžiama dėl atitinkamo dydžio kreditoriaus „Horizon Capital Fund“ reikalavimo, kuris tenkinamas antrąja eile, tvirtinimo.

_____

Nutartyje dėl tėvų teisės pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo vaikui sulaukus pilnametystės išaiškinta, kad tai, jog teismas išdavė konkrečiam asmeniui vykdomąjį dokumentą, neatleidžia antstolio nuo pareigos vertinti, ar toks asmuo turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti. Šiuo atveju byloje teismų nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas teisės bendraisiais atstovavimo pagrindais (įgaliojimo pagrindu) veikti savo pilnamečio vaiko vardu neturėjo. Todėl teismams byloje nustačius, kad vaikas, kuriam priteistas išlaikymo įsiskolinimas, pilnametis tapo 2016 m. spalio 11 d., darytina išvada, kad pareiškėjo teisė atstovauti savo vaikui uzufrukto teise pasibaigė įstatymo pagrindu įvykus minėtam juridiniam faktui (vaikui sulaukus pilnametystės), todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti vykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį raštą. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių prastovos paskelbimo pagrindus darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantiems asmenims, konstatuota, kad teismai, pripažindami, jog atsakovas byloje turėjo teisę paskelbti ieškovei prastovą, nes ieškovės pareigybė buvo jau panaikinta, neatsižvelgė į DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą bloginti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei apskundus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą duoti sutikimą atleisti ieškovę, toks sutikimas juridinę galią atleidžiant ieškovę įgijo tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus teisme ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad situacija, kai darbuotojo pareigybė panaikinama dėl darbdavio vykdomų struktūrinių pertvarkymų, darbuotojas negali būti atleistas iš darbo ir jo būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pabloginamos dėl DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo, kol vyksta darbo ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį (ieškovę) teisėtumo.

______

Nutartyje dėl fizinio asmens bankroto teisės normų, reglamentuojančių mokumo atkūrimo plano tvirtinimą ir kreditoriaus ir fizinio asmens susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą pabrėžta, kad teismas, vertindamas Susitarimo teisėtumą, turi teisę savo iniciatyva reikalauti įrodymų, reikalingų siekiant tinkamai išspręsti šį klausimą, o teismų procesiniai sprendimai, kuriais Susitarimo prieštaravimas pareiškėjų kreditorių interesams konstatuotas neturint šiam klausimui išspręsti reikšmingų duomenų, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. FABĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostata skirta užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą. Nesant procedūrinių plano projekto rengimo ir tvirtinimo trūkumų, tačiau kreditoriams plano nepatvirtinus, teismas turi išspręsti kilusį ginčą tarp bankrutuoti norinčio fizinio asmens ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis, 8 dalis), t. y. turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali iš esmės koreguoti pateikto tvirtinti plano turinio. Priešingu atveju būtų nepagrįstai įsiterpiama į FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją.

Išaiškinta, kad tuo atveju, jei, iškėlus susijusių asmenų bankroto bylą, konstatuojami bankroto bylos nutraukimo pagrindai, kurie gali būti siejami tik su vienu iš pareiškėjų, bankroto byla kitam pareiškėjui (pareiškėjams) teismo negali būti nutraukiama nenustačius savarankiškų šio pareiškėjo (pareiškėjų) bankroto bylos nutraukimo pagrindų.

_____

Nutartyje dėl  procesinių teisių perėmimo byloje mirus atsakovui nurodyta, kad, sprendžiant dėl procesinių teisių perėmimo byloje su tarptautiniu elementu, bylą nagrinėjantis teismas: pirma, turi išspręsti taikytinos teisės klausimą; antra, jeigu nustatoma, kad byloje turi būti taikoma užsienio teisė, – nustatyti taikytinos užsienio teisės turinį; trečia, pagal taikytiną teisę nustatyti, ar galimas teisių perėmimas ginčo materialiajame santykyje; ketvirta, pagal materialiųjų teisių perėmimo galimybę spręsti dėl šalių procesinių teisių perėmimo arba bylos nutraukimo.

Back to top button