LAT: juridinio asmens anketos nepateikimas negali būti pripažintas akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio atsisakymo priimti vykdomąjį raštą vykdyti, išaiškino, kad aplinkybė, jog išieškotojas (juridinis asmuo) antstoliui nepateikė užpildytos juridinio asmens anketos, kuria siekiama surinkti informaciją apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (PPTFPĮ), negali būti vertinama kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Išieškotoja pateikė antstoliui teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo ir prašė priimti jį vykdyti. Antstolis pateikė išieškotojai juridinio asmens anketą, prašydamas ją užpildyti ir pateikti antstoliui per 3 darbo dienas, tačiau, išieškotojai to nepadarius, antstolis tai vertino kaip akivaizdžią kliūtį priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžino dokumentą išieškotojai remdamasis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Antstolis akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš esmės siejo su PPTFPĮ įtvirtinta pareiga nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius.

Išieškotoja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Bylą nagrinėję teismai antstolio patvarkymą panaikino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal antstolio kasacinį skundą, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai antstolio nurodytas aplinkybes, jog išieškotoja neįvykdė antstolio nurodymo ir neužpildė juridinio asmens anketos, vertino kaip nesudarančias akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį raštą vykdyti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Išieškotojui, siekiančiam teismo sprendimo priverstinio vykdymo, keliami pertekliniai ar neproporcingi reikalavimai, kurių taikymas negali būti tinkamai pagrįstas įstatymu siekiamais teisėtais tikslais, taip pat atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti remiantis kitais, nei įstatyme įtvirtinti, pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos antstolių rūmų rekomendacijomis) neatitiktų teisėtumo ir proporcingumo principų.

PPTFPĮ įtvirtintos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės turi būti aiškinamos, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad jų paskirtis yra nurodytų neteisėtų veikų prevencija. Taikant PPTFPĮ nuostatas antstolių veiklai, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į šios profesinės veiklos ypatumus. Atlikdamas jam pavestas funkcijas vykdymo procese, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo, griežtai laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, įskaitant draudimą atsisakyti vykdyti antstolio funkcijas nesant tam įstatyme įtvirtinto pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio reikalavimas išieškotojui pateikti papildomus duomenis prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti vertintinas kaip perteklinis reikalavimas, nepagrįstai ribojantis išieškotojo teisę į teismą (įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria antstolio patvarkymas panaikintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija