LAT: teismai turi įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą jiems esant konfliktinėje situacijoje
2023 m. kovo 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (Nr.2K-26-1073/2023), kurioje dviem asmenims – A. D. ir M. V. – nutraukė baudžiamąją bylą dėl išdaužto T. N. (nukentėjusiojo) automobilio stiklo ir sugadintų automobilio durelių bei dešinio sparno (BK 187 straipsnio 1 dalis), nustatęs, jog šie asmenys už tą pačią veiką buvo nubausti du kartus. Taip pat šioje byloje spręsta ir dėl T. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog minėti asmenys 2018 m. lapkričio mėn. už šio automobilio sugadinimą policijos jau buvo nubausti administracine tvarka, jiems paskirtos baudos ir šios baudos sumokėtos. Todėl byloje susiklosčius tokiai situacijai galioja draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką principas. Teismas pripažino, kad byloje šis principas buvo pažeistas asmenims pritaikius baudžiamąją atsakomybę, nors prieš tai asmenys jau buvo nubausti administracine tvarka ir ši administracinė nuobauda nebuvo panaikinta. Aplinkybės, kuriomis buvo sugadintas automobilis, buvo žinomos tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus ir skiriant baudas, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. jos buvo įvertintos abiejose bylose, o naujų aplinkybių vėliau nepaaiškėjo.
Taip pat šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteistajam A. D. paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo išteisintas dėl nežymaus nukentėjusiojo T. N. sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad po to, kai nuteistieji sugadino nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusiajam ir dar penkiems asmenims atvykus tartis dėl žalos atlyginimo, viskas baigėsi muštynėmis, jų metu tiek nukentėjusiajam, tiek abiem nuteistiesiems buvo padaryta įvairių sužalojimų. Be to, kitame teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje nuteistieji A. D. ir M. V. dėl patirtų sužalojimų pripažinti nukentėjusiaisiais, o nukentėjusysis T. N. – kaltinamuoju.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų konfliktuojančių ir suinteresuotų asmenų grupių parodymai, todėl tokiais atvejais, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šių taisyklių nesilaikė, todėl A. D. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
