Naujausios LAT nutartys nuo portfelinės garantijos specifikos iki prokuroro pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija byloje dėl dėl atgręžtinio reikalavimo verslo įmonei, negrąžinusiai gauto kredito, kuriam padengti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) išmokėjo portfelinės garantijos išmoką, konstatuota, kad portfelinių garantijų pagrindu bankui išduota portfelinė garantija yra kaip rizikos pasidalijimo priemonė, ji skirta (skirtingai nuo paprastosios ar banko garantijos, kurios skirtos konkretaus verslo subjekto konkrečios prievolės (paskolos) įvykdymui užtikrinti) banko paskolų portfelio, kurį sudaro smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti ir galimiems banko nuostoliams padengti. Portfelinė garantija nėra individualaus pobūdžio, t. y. ši garantija nėra susijusi su konkrečiu ūkio subjektu ir jo prievolės bankui neįvykdymu. Portfelinė garantija suteikiama bankui kaip finansuotojui / tarpininkui ir skirta ne vieno konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (suteiktos paskolos) įvykdymui užtikrinti, bet viso paskolų portfelio, kurį sudaro smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti ir nuostoliams padengti. Taigi, portfelinė garantija yra rizikos pasidalijimo priemonė, kurios pagrindu finansų tarpininkai (bankai) sudaro ir valdo finansinę riziką mažinančius tinkamų paskolų portfelius. Portfelinės garantijos sumą išmokėjusi INVEGA niekada neįgyja atgręžtinio reikalavimo dėl išmokėtų sumų į skolininką pagal kredito sutartį. Tuo tarpu individualios garantijos atveju visada yra atgręžtinio reikalavimo teisė. Tuo portfelinė garantija iš esmės skiriasi nuo individualios garantijos, reglamentuojamos CK, pagal kurią, įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui. Todėl portfelinės garantijos kaip sui generis esmė ir šios išmokos pasekmės negali būti prilygintos individualiai garantijai ir nuo jos skiriasi. Portfelinė garantija užtikrina dalies nuostolio, kylančio iš garantuoto paskolų portfelio, padengimą finansų tarpininkui (bankui), bet ne konkrečios paskolos grąžinimą; bankas, net ir gavęs preliminarų nuostolių pagal paskolų portfelį atlyginimą, privalo vykdyti visos skolos pagal negrąžintą garantuotą paskolą išieškojimo iš paskolos gavėjo ir visų paskolos užtikrinimo būdų ir priemonių veiksmus ir grąžinti garantui (INVEGAI) kiekvienos nuostolio kompensacijos procentinę išraišką, atitinkančią išmokėtos garantijos sumą. Skirtingai nuo individualios garantijos, išmokėjusi portfelinės garantijos išmoką INVEGA niekada neįgyja atgręžtinio reikalavimo skolininkui. Portfelinės garantijos ypatumas yra būtent tai, kad kreditorius (bankas, finansų tarpininkas), kuriam INVEGA išmokėjo portfelinės garantijos išmoką, turi grąžinti išmokos lėšas INVEGAI ir dėl to nėra pagrindo mažinti kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininkui šio bankroto byloje.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad Šiaulių banko finansinis reikalavimas jau bankrutavusiai įmonei, susidedantis iš negrąžinto kredito su palūkanomis, nesumažintinas vien dėl to, kad bendrovės negrąžinto kredito dalį padengė INVEGOS portfelinės garantijos išmoka. Kreditorius, kuriam INVEGA išmokėjo 433 359,26 Eur portfelinės garantijos išmoką dėl negrąžinto kredito, turi tęsti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės ir taip kompensuoti išmokos lėšas INVEGAI.
_____
Nutartyje dėl dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prokuroro pareigos atlyginti bylą laimėjusiai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pasisakyta, kad prokuroro pareikšto ieškinio reikalavimo dalis yra atmesta, lemia, kad Generalinė prokuratūra, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, turi pareigą atlyginti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kaip tai yra nustatyta CPK 961 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Kita vertus, teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nustatęs kitos ieškovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę (20 proc.) dėl netinkamo 2010 m. Sutarties vykdymo, turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, turi būti įvertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį.
Pabrėžta, kad jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme tiek iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme, tiek ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens prašymo atlyginti išlaidas advokatui rengiant prašymus byloje, yra svarbu nustatyti, ar asmuo turėjo teisę reikšti nurodytus prašymus, prašymų argumentacijos išsamumo ir pakankamumo aspektu įvertinti, ar prašymais iš tiesų buvo siekiama konkretaus nurodomo rezultato ar tik proceso ir galutinio teismo sprendimo priėmimo atidėjimo, t. y. buvo siekiama vilkinti procesą. Vertindama nurodytus penkis atsakovės teismui teiktus prašymus teisėjų kolegija nurodė, kad teisę atsakovei teikti teismui prašymus kreiptis į ESTT, perduoti ginčą teisminei mediacijai, skirti žodinį teismo posėdį, atidėti bylos nagrinėjimą ir nušalinti bylą nagrinėsiančios kolegijos teisėjus nustato CPK teisės normos, taigi atsakovė naudojosi CPK įtvirtintomis savo procesinėmis teisėmis. Tačiau sprendžiant dėl atsakovės prašymų pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, tik keturi iš penkių teiktų prašymų buvo pagrįsti išsamia argumentacija ir poreikiu teismui byloje atlikti konkretų procesinį veiksmą.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių prevencinį ieškinį dėl veiksmų, kuriais siekiama gyvenamosios paskirties patalpoje vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, uždraudimo, priminta, kad prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Byloje ieškovai, pareiškę prevencinį ieškinį dėl atsakovės veiksmų, turėjo įrodyti visas pirmiau nurodytas prevencinio ieškinio sąlygas. Sprendžiant atsakovės veiksmų, jai siekiant ginčo bute vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, teisėtumo klausimą, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo tokios veiklos pradžios momentu, t. y. taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytu momentu. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit principo pažeidimą.
LAT teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose vartojamos formuluotės nėra visiškai korektiškos, neatitinka tarptautinių neįgaliųjų teisių apsaugos standartų, kadangi atspindi giliai įsišaknijusias stigmas dėl psichikos negalią turinčių asmenų ir jų elgesio pavojingumo. Proto ir psichikos negalia gali būti skirtingo lygio, ji gali pasireikšti įvairiais būdais, pasižymėti ar nepasižymėti elgesio sutrikimais. Todėl nagrinėjamoje situacijoje nesant konkrečių duomenų apie atsakovės bute apgyvendinamas moteris, jų susirgimo lygį, negalima konstatuoti, kad visų jų elgesys yra (bus) neprognozuojamas, ir šią aplinkybę priskirti prie viešai žinomų, kaip nurodė teismai. Nors bylą nagrinėję teismai, nurodę, kad psichikos sutrikimus turinčių asmenų elgesys yra neprognozuojamas, ir tai viešai žinoma, netinkamai ir nekorektiškai apibūdino šią socialinę grupę, tačiau teismų galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas buvo grindžiamas iš esmės kitomis ieškovų įrodinėtomis aplinkybėmis, kurių pagrįstumas buvo patikrintas teismų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidų sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais yra kvestionuojamas prevencinio ieškinio tenkinimo pagrįstumas nenustačius visų tam būtinų sąlygų, kad ateityje grės žala ieškovų interesams. Interesų pusiausvyros principo aspektu pabrėžtina bylą nagrinėjusių teismų nustatyta aplinkybė, kad atsakovė, rinkdamasi būstą asmenų su psichikos negalia globos veiklai vykdyti, turėjo keletą alternatyvių variantų, t. y. atsakovė šiai veiklai galėjo pasirinkti ir kitas patalpas, esančias individualiuose namuose. Atsakovė byloje nepaaiškino, kodėl galiausiai buvo pasirinktas vienas iš dvibučiame name esančių būstų. Analizuojant interesų pusiausvyros klausimą taip pat svarbu atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos įvykių chronologiją: atsakovė, prieš norėdama pradėti veiklą, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo pakeisti patalpos paskirtį ir gauti atitinkamą ieškovų (bendraturčių) sutikimą, bet šių veiksmų neatliko; vėliau, vykstant procesui, po atsakovei nepalankių sprendimų, atsakovės steigėjas inicijavo atitinkamo teisės akto pakeitimą (dabar nebereikia keisti paskirties ir gauti sutikimo).
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto aukcioną, pabrėžta, kad atsakovė, paskelbdama aukcioną dėl ginčo pastato, iš esmės ne tik pardavinėjo šį nekilnojamąjį turtą, bet buvo nuspręsta ir dėl teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo, užstatyto ginčo pastatu, nuomos sutartį perdavimo. Kadangi ginčo pastatu užstatytas žemės sklypas yra pajūrio juostoje ir priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, tai yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė aukciono būdu pardavinėjo specifinių požymių turintį turtą. Aukcione pirkėjui įsigijus ginčo pastatą jam pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pereitų ir teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kurį tas pastatas užima ir kuris yra būtinas jam naudoti pagal paskirtį. Šį pastatą įsigijusio asmens teisė būtų įgyvendinama teisės aktais reglamentuota tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors apeliacinės instancijos teismas pritaikė ne tas teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo teisius santykius, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad vykdant aukcioną iš esmės turėtų dalyvauti atitinkama žemės sklypą patikėjimo teise valdanti valstybės institucija, kuri nustatytų valstybinės žemės sklypo perdavimo aukciono laimėtojui pagrindą ir su aukciono laimėtoju sudarytų sandorį, susijusį su valstybinio žemės sklypo naudojimu. Šie požymiai, t. y. aukciono būdu parduodamo objekto ypatumai, specifinė aukciono organizavimo ir vykdymo tvarka, teikia pagrindą atsakovės aukcioną kvalifikuoti kaip specialų. Aplinkybė, kad aukcioną paskelbusi atsakovė Aukciono sąlygose nenurodė, jog yra skelbiamas specialus aukcionas, negali paneigti aukciono būdu parduodamo objekto ypatumų bei specifinės aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos, o tai ir teikia pagrindą atsakovės aukcioną kvalifikuoti kaip specialų. Specialiu aukcionu galėtų būti laikomas ir toks aukcionas, kai jo organizatorius iš anksto nurodo pasiliekantis sau teisę bet kada atsiimti daiktą iš aukciono, o tai reiškia, kad tokia teisė iš anksto gali būti ir nenurodyta, tačiau nulemta kitų svarbių aplinkybių, tokių kaip parduodamo objekto ypatumai, aukciono organizavimo ir vykdymo tvarka ir kt.
Atkreiptas dėmesys, jog pats ieškovas V. J. savo ieškinyje nurodė, kad parduodamą aukcione objektą, kaip Neringos savivaldybės turtą, atsakovė valdo patikėjimo teise ir kad tokiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK, VSTVNDĮ, Aprašas 1178, Aukciono sąlygos. Be to, ieškovas ginčijo galimybę aukcioną pripažinti specialiu CK 6.243 straipsnio pagrindu. Taigi savo ieškinyje ieškovas nurodė tiek faktines aplinkybes, susijusias su ginčo pastato priklausymu Neringos savivaldybei nuosavybės teise ir galimybe aukcioną (ne)pripažinti specialiu, tiek ir teisinį ieškinio pagrindą, nors ir nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir draudimą priimti blogesnį sprendimą, priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimą (padidinimą), nuspręsta, kad apeliacinės instancijos teismas abiem šalims pranešė apie savo sprendimą veikti aktyviai dviem aspektais. Nors Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje nėra aiškiai įvardytas nagrinėjimo peržengus apeliacinio skundo ribas teisinis pagrindas, iš šios nutarties turinio atsakovas galėjo (turėjo) suprasti, kad pranešama apie teismo sprendimą išeiti už apeliacinio skundo ribų būtent išlaikymo vaikui dydžio (reikalavimų viršijimo) klausimu. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl teismo aktyvaus procesinio elgesio.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad teismas nepasisakė dėl vaiko poreikių, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo sveikatos būkle ir jo galimybėmis dirbti, nes juos paneigia skundžiamos nutarties turinys. Teismas, priešingai nei teigia atsakovas, papildomus įrodymus rinko ne ieškovės naudai, o vykdydamas pareigą būti aktyviam nagrinėjant šeimos bylą, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas pagrįstai, nustatęs atsakovo nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą, įvertinęs, be kita ko, priemones, kurių atsakovas pagal savo sveikatos būklę gali imtis tam, kad užtikrintų vaiko teisę į jo būtinųjų poreikių patenkinimą, priteisė atitinkamą išlaikymo dydį iš atsakovo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.
_____
Kaip jau buvo rašyta, byloje dėl pardavėjo ar paslaugų teikėjo teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį vartotojo reikalavimams, kai ieškinį teisme, prašydamas nagrinėti vartojimo ginčą iš esmės, pareiškia pats pardavėjas ar paslaugų teikėjas, išaiškinta, kad vartotojui pasirinkus kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, pardavėjas ar paslaugų teikėjas gali gintis nuo vartotojo reikalavimų ieškinio senatimi perkeldamas kilusio ginčo nagrinėjimą į teismą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir reikalaudamas vartotojo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Pardavėjo ar paslaugų teikėjo prašymas taikyti vartotojo reikalavimams ieškinio senatį tokiu atveju turi būti vertinamas taip pat, kaip ir tuo atveju, jei vartotojo reikalavimai būtų buvę pareikšti tiesiogiai teisme, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, įrašytą į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą, laikantis VTAĮ nustatytų reikalavimų, ieškinio senaties terminą sustabdo (VTAĮ 291 straipsnio 1 dalis) (šios nutarties 24 punktas). Asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi.