LAT išnagrinėta byla dėl ieškinio senaties taikymo ypatumų vartojimo teisinių santykių ginčuose
Kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl baldų gamintojo (paslaugų teikėjo) teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį vartotojo reikalavimams, kai baldų gamintojas pareiškė ieškinį teisme po jam nepalankaus Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo.
Ginčas kilo po to, kai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo baldų gamintoją nemokamai pašalinti jo pagamintų ir vartotojo bute sumontuotų baldų trūkumus.
Baldų gamintojas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas iš esmės išspręsti vartojimo ginčą ir atmesti vartotojo reikalavimą įpareigoti nemokamai pašalinti baldų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, pripažino, kad baldų gamintojas negali gintis ieškinio senatimi, nes jis pats pareiškė ieškinį teisme.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas teises ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui, arba kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją. Jeigu vartotojas nusprendžia kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimtas sprendimas netenkina, vartotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimas iš esmės pardavėjo ar paslaugų teikėjo iniciatyva gali būti perkeliamas į teismą. Nors ieškinį teisme tokiu atveju pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas (atitinkamai jis byloje dalyvauja ieškovo procesiniu statusu), teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išlieka vartotojas.
Taigi, vartotojui pasirinkus kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, pardavėjas ar paslaugų teikėjas gali gintis nuo vartotojo reikalavimų ieškinio senatimi perkeldamas kilusio ginčo nagrinėjimą į teismą (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka) ir reikalaudamas vartotojo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Įstatyme įtvirtintos asmens gynybos nuo jam reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonės, šiuo atveju ieškinio senatis, negali būti susiaurintos vien dėl to, kad kita teisinio santykio šalis (šiuo atveju – vartotojas) savo nuožiūra pasirinko vieną iš įstatyme įtvirtintų alternatyvių kilusio ginčo sprendimo būdų. Įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti šiam teismui, nes ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas, kaip ir ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, yra fakto klausimas, kurį, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
