LAT išnagrinėta byla dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti darbo ginčą dėl teisės su tarptautiniu elementu po to, kai jis jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje Lietuvoje
Gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti darbdavio pareikštą ieškinį darbuotojui (užsienio valstybės piliečiui) dėl darbo ginčo po to, kai darbuotojo iniciatyva darbo ginčas Lietuvoje išnagrinėtas ne teismo tvarka.
Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai (užsienio valstybės piliečiai) kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo. Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus kilusį darbo ginčą dėl teisės ir priėmus atitinkamus sprendimus, ieškovė (darbdavė), nesutikdama su šiais sprendimais, pareiškė ieškinius atsakovams teisme, prašydama panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus ir iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatę, kad ieškovės ieškinių pateikimo metu atsakovai būtų dirbę Lietuvoje ir būtų turėję joje gyvenamąją vietą, ieškinius atsisakė priimti kaip neteismingus Lietuvos teismams. Šiuos sprendimus teismai grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 ir joje pateiktais išaiškinimais tarptautinės jurisdikcijos klausimais.
Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi DK nustatytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį tam tikri darbo ginčai dėl teisės DK nurodytais atvejais gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, o visais kitais atvejais, kai tai įstatyme nenustatyta, darbo ginčams dėl teisės taikoma privaloma išankstinė darbo ginčų sprendimo ne teisme tvarka, taip pat DK 215 straipsnį, nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 pradėta formuoti teismų praktika dėl darbo ginčų dėl teisės su tarptautiniu elementu teismingumo keistina.
Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad kai darbo ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma įstatyme nustatyta privaloma išankstinė darbo ginčų dėl teisės sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal DK 215 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijoje, atsižvelgiant į kreipimosi į darbo ginčų komisiją metu buvusias jurisdikcijos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai, darbo ginčo šaliai nesutinkant su Lietuvos darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipusis į Lietuvos teismą, tarptautinės jurisdikcijos klausimas teismo iš naujo nespręstinas. Aplinkybių, nuo kurių priklauso tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento (kreipimosi į darbo ginčų komisiją) nepanaikina Lietuvos darbo ginčus nagrinėjančių institucijų jurisdikcijos nagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad kai tam tikro darbo ginčo dėl teisės su tarptautiniu elementu nagrinėjimas DK nustatytas tiesiogiai teisme, teismo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti tokį ginčą klausimas sprendžiamas remiantis DK 215 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmiausia įvertinant 2 dalyje nustatytas taisykles, atsižvelgiant į kreipimosi į teismą metu esančias aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti darbo ginčą dėl teisės, tiesiogiai nagrinėtiną teisme, šį klausimą pirmiausia turi spręsti pagal DK 215 straipsnio 2 dalį, nukreipiančią, be kita ko, į Europos Sąjungos darbo teisės normas ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Tik nenustatęs šiuose teisės šaltiniuose ginčo santykiui taikytinų jurisdikcijos taisyklių, teismas turi įvertinti, ar neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą dėl teisės pagal atitinkamas CPK tarptautinės jurisdikcijos taisykles (DK 215 straipsnio 2 dalis) ir pagal DK 215 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ji nustato darbo ginčus nagrinėjančių organų (įskaitant ir teismų) jurisdikciją nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Tuo tarpu kai darbo ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma privaloma įstatyme nustatyta išankstinė tokių ginčų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčus nagrinėjančiame organe – darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo tarptautinės jurisdikcijos klausimas sprendžiamas tik remiantis DK 215 straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju tarptautinės jurisdikcijos klausimas sprendžiamas darbo ginčų komisijoje pagal kreipimosi į ją metu buvusias aplinkybes, o tokio darbo ginčo šaliai kreipusis į Lietuvos teismą po darbo ginčų komisijos sprendimo, teismas, spręsdamas ieškinio priimtinumo klausimą, tarptautinės jurisdikcijos klausimo pakartotinai (iš naujo) nesprendžia, taigi, ir DK 215 straipsnio 2 dalis tokiais atvejais netaikytina.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad DK 215 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas netaikytinas tais atvejais, kai darbdavys darbo ginčą dėl teisės inicijuoja darbuotojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, atžvilgiu, kadangi tokiais atvejais taikytina specialioji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta DK 215 straipsnio 3 dalyje.
Kadangi teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinius, buvo grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 pateiktais DK 215 straipsnio normų aiškinimais, kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė ieškovės (darbdavės) ieškinių atsakovams priėmimo klausimus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
