Lapt: valstybės valdoma bendrovė neturi teisės skatinti darbuotojų ne tik iš valstybės, bet ir iš kitų akcininkų įsigytomis bendrovės akcijomis

Lietuvos apeliacinis teismas (Lapt) gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą – panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą (Nr. e2A-803-912/2022), kuriuo pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ginčijamus AB „Klaipėdos nafta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimus dėl akcijų suteikimo darbuotojams, taip pat atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ ir jos darbuotojų sudarytas akcijų suteikimo sutartis.

Apeliacinis teismas sprendė, ar pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas darbuotojams neatlygintinai, kaip skatinimo priemonė, gali būti suteiktos bendrovės, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei jos patronuojamosios (dukterinės) įmonės darbuotojams ir organų nariams, akcijos.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tiek ginčo metu galiojęs, tiek naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas neturėtų būti aiškinamas taip, kad yra numatytas draudimas perleisti tik valstybei priklausančias bendrovės akcijas ar išleisti naują akcijų emisiją, turinčią neigiamos įtakos valstybės turimų akcijų dalies proporcijai. Įstatymo iniciatoriai nuosekliai ir kryptingai siekė iš viso netaikyti darbuotojų skatinimo akcijomis instituto valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse.

„Teisinis reglamentavimas dėl akcijų suteikimo instituto netaikymo negali būti aiškinamas kaip draudžiantis savomis akcijomis skatinti darbuotojus, dirbančius bendrovėje, kurios dauguma akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, tik tais atvejais, kai perleidžiamos valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos arba mažinama valstybės ar savivaldybės turimų akcijų dalis išleidžiant naują akcijų emisiją. Tokiam įstatymo imperatyvui nėra jokių išlygų tol, kol įstatymų leidėjas nepakeitė įstatymo ir aiškiai nenustatė šio draudimo išimčių. Dėl to netoleruotina valstybės valdomų bendrovių įstatymams prieštaraujanti praktika suteikti savo akcijas darbuotojams“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

Nepaisant to, kad buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas ir juridinio asmens organų sprendimai bei akcijų suteikimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, restitucija netaikyta.

Apeliacinis teismas pabrėžė, kad taikyti restituciją tiek natūra, tiek ekvivalentu pinigais būtų neproporcinga darbuotojų teisės į darbo užmokestį aspektu, nes atsakovė AB „Klaipėdos nafta“, atgavusi akcijas ar gavusi jų vertės atlyginimą ekvivalentu pinigais, tuo pat metu kaip darbdavė įgytų pareigą iki galo atsiskaityti su darbuotojais ir sumokėti akcijų vertės premijos dalį pinigais. Pritaikius restituciją, darbdavė, atgavusi mažesnę akcijų vertę, dar turėtų pareigą sumokėti tokią pat sumą ir akcijų verčių jų suteikimo metu ir restitucijos taikymo momentu skirtumą darbuotojui kaip neišmokėtos premijos dalį. Taigi, pritaikius restituciją, AB „Klaipėdos nafta“ patirtų papildomų išlaidų tiek delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą su visais darbuotojais, tiek akcijų verčių jų suteikimo metu ir restitucijos taikymo momentu skirtumo pavidalu.

Lietuvos apeliacinio teismo informacija