LAT: bylose dėl servituto nustatymo gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo
Lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl servituto nustatymo, kurioje buvo sprendžiama dėl mokėtino žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Nagrinėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype ir už nustatytą servitutą iš ieškovės priteisė jam kompensaciją. Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovei priteisiant tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė kasaciniame skunde teigė, kad jai iš atsakovo turi būti priteistas visų jos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad bylose dėl servituto nustatymo ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype yra pagrindinis neturtinio pobūdžio reikalavimas, o kitas reikalavimas – priteisti atsakovui kompensaciją už servitutą – yra turtinis ir išvestinis iš pirmojo bei neatskiriamai su juo susijęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išvestinis reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, konstatavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš jos atsakovui kompensaciją už servitutą, žyminio mokesčio kaip už atskirą reikalavimą mokėti neturėjo.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, siekiant išvengti tarnaujančiojo daikto savininko teisės į nuosavybę ir servituto atlygintinumo principo paneigimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors ieškovės byloje pareikšti materialiniai reikalavimai, t. y. neturtinis reikalavimas nustatyti atsakovo žemės sklype servitutą ir išvestinis turtinis reikalavimas priteisti iš jos atsakovui kompensaciją, iš esmės ir patenkinti, tačiau bylos atveju paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikantis „pralaimėjęs moka“ principo būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam ieškovės nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą – atsakovas netektų didelės dalies jam teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendė priteisti ieškovei mažesnės apimties nei jos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginimą, tačiau didesnį, nei buvo priteisęs apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą nei kasacinis teismas – kad patenkinta tik dalis ieškovės reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovei priteisė daugiau nei pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
