ESTT: įmonės darbo tvarkos taisyklė, pagal kurią draudžiama dėvėti religinius, filosofinius ar dvasinius simbolius, nėra tiesioginė diskriminacija, jei ši taisyklė visiems darbuotojams taikoma bendrai ir nediferencijuotai
Nuo 2018 m. vyksta ginčas tarp musulmonės L. F., ryšinčios islamišką skarą, ir socialinį būstą administruojančios bendrovės S.C.R.L. Ginčas susijęs su tuo, kad nebuvo apsvarstytas L. F. savanoriškai pateiktas prašymas atlikti mokomąją praktiką, nes per pokalbį ji nurodė, jog nesutiks neryšėti skaros, kad laikytųsi S.C.R.L. propaguojamos neutralumo politikos, numatytos ir pagal jos darbo tvarkos taisykles.
Po kelių savaičių ji vėl kreipėsi dėl mokomosios praktikos bendrovėje S.C.R.L., siūlydama dėvėti kitą galvos apdangalą, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad bendrovės S.C.R.L. patalpose neleidžiama dėvėti jokių galvos apdangalų, nesvarbu, ar tai būtų kepurė, skrybėlė ar skarelė. Dėl to L. F. pranešė apie diskriminaciją nepriklausomai viešajai įstaigai, atsakingai už kovą su diskriminacija Belgijoje, ir kreipėsi į tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas) su ieškiniu dėl įpareigojimo nutraukti tam tikrus veiksmus, skųsdamasi dėl nesudarytos mokomosios praktikos sutarties, o tai, jos nuomone, buvo tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta jos religinių įsitikinimų, todėl L. F. apkaltino bendrovę S.C.R.L. pažeidus Bendrojo kovos su diskriminacija įstatymo nuostatas. Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas) kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar Vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje direktyvoje esantys žodžiai „religija ar įsitikinimai“ turi būti aiškinami kaip du to paties saugomo kriterijaus aspektai, ar kaip du atskiri kriterijai. Jis taip pat klausė Teisingumo Teismo, ar S.C.R.L. darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas draudimas dėvėti konotuotą simbolį ar aprangą yra tiesioginė diskriminacija dėl religijos.
Šiandien priimtame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2000/78 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame esantys žodžiai „religija ar įsitikinimai“ yra vienas diskriminacijos pagrindas, apimantis tiek religinius, tiek filosofinius ar dvasinius įsitikinimus.
Šiuo klausimu Teismas priminė, kad pagal jo jurisprudenciją diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų pagrindas turi būti atskirtas nuo politinėmis ar kitokiomis pažiūromis grindžiamo pagrindo.
Remdamasis konkrečiai sprendimais G4S Secure Solutions ir Wabe ir MH Müller Handel, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad įmonės darbo tvarkos taisyklių nuostata, draudžianti darbuotojams žodžiais, apranga ar bet kokiu kitu būdu išreikšti savo religinius ar filosofinius įsitikinimus, kad ir kokie jie būtų, nelaikytina darbuotojų, kurie ketino pasinaudoti savo religijos ir sąžinės laisve dėvėdami matomą religinio pobūdžio simbolį ar aprangą, tiesiogine diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama Sąjungos teisėje, kai ši nuostata taikoma bendrai ir nediferencijuotai. Kadangi kiekvienas asmuo gali išpažinti religiją arba religinius, filosofinius ar dvasinius įsitikinimus, tokia taisyklė, jeigu taikoma bendrai ir nediferencijuojant, nelemia skirtingo požiūrio, grindžiamo su religija ar įsitikinimais neatskiriamai susijusiu kriterijumi.
Jis pabrėžė, kad tokia vidaus taisyklė, kaip taikoma S.C.R.L., gali būti pripažinta skirtingu požiūriu, netiesiogiai pagrįstu religija ar įsitikinimais, jei būtų nustatyta, jog dėl taisyklėje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patenka į gerokai prastesnę padėtį; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad nevienodas požiūris nelaikomas netiesiogine diskriminacija, jeigu jis yra objektyviai pateisinamas teisėtu tikslu ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Paprastą darbdavio siekį įgyvendinti neutralumo politiką savaime galima laikyti teisėtu, tačiau jo nepakanka objektyviai pateisinti skirtingam požiūriui, netiesiogiai grindžiamam religija ar įsitikinimais, nes tokio pateisinimo bjektyvus pobūdis gali būti nustatytas tik esant realiam šio darbdavio poreikiui, kurį jis turi įrodyti.
Galiausiai Teisingumo teismas pažymi, kad nacionaliniam teismui, vertinančiam konkuruojančių interesų pusiausvyrą, pagal Sąjungos teisę nedraudžiama suteikti didesnės reikšmės religijos ar įsitikinimų interesams nei interesams, kylantiems, be kita ko, iš laisvės užsiimti verslu, jei tai išplaukia iš nacionalinės teisės. Šiuo klausimu jis patikslina, kad vis dėlto valstybėms narėms suteikta diskrecija negali būti tokia didelė, kad leistų joms ar nacionaliniams teismams vieną iš Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje išsamiai išvardytų diskriminacijos
pagrindų išskaidyti į kelis pagrindus, nes priešingu atveju būtų suabejota šio pagrindo tekstu, kontekstu ir tikslu ir būtų pakenkta šia direktyva nustatytų bendrų vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje pagrindų naudingumui.
ES Teisingumo Teismo informacija
