Pasaulio konstitucinius teismus vienijanti organizacija privertė iš jos pasitraukti Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą

2022 m. spalio 4–7 d. Balyje (Indonezija) vyksta Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) V kongresas tema „Konstitucinis teisingumas ir taika“. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išreikšdamas nepritarimą Rusijos ir Baltarusijos konstitucinių teismų narystei šioje organizacijoje, savo delegacijos į Balį nesiuntė, tačiau, būdamas PKJK Biuro nariu, dar kartą kartu su Latvijos Respublikos Konstituciniu Teismu ir Moldovos Respublikos Konstituciniu Teismu iškėlė klausimą dėl šių teismų narystės PKJK sustabdymo.

Pirmą kartą PKJK Biure Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, palaikomo Europos konstitucinių teismų konferencijai (EKTK) pirmininkaujančio Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo, iniciatyva balsavimas dėl pasiūlymo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos konstitucinių teismų narystę PKJK pateikimo Generalinei asamblėjai vyko dar šių metų pavasarį (Biuras – PKJK valdymo organas, kurį sudaro regioninių ir kalbinių grupių atstovai, jau pasibaigusį kongresą rengęs bei būsimąjį kongresą rengiantis teismai ir trys Generalinės asamblėjos išrinkti teismai). Šiam pasiūlymui PKJK Biuras nepritarė.

Lietuvos ir Moldovos konstituciniai teismai, palaikomi Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų Europos teismų, atsižvelgdami į naujai paaiškėjusias aplinkybes – Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 2 d. sprendimus, kuriais patvirtintas Ukrainos regionų (Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios) aneksijos teisėtumas, pasiūlė prie šio klausimo sugrįžti PKJK V kongreso metu, visų pirma EKTK posėdyje, o vėliau – PKJK Biuro posėdyje, ir įtraukti Rusijos ir Baltarusijos konstitucinių teismų narystės šioje organizacijoje (t. y. PKJK) sustabdymo klausimą į šio kongreso darbotvarkę. Šiam pasiūlymui ir vėl nebuvo pritarta.

Tačiau tai nebuvo vienintelės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iniciatyvos, pateiktos šiam kongresui.

Šiuo metu PKJK statute  yra numatyta tik galimybė sustabdyti prie šios organizacijos prisijungusio konstitucinio teismo ar kitos konstitucinės justicijos institucijos narystę, jeigu tas narys šiurkščiai pažeidžia principus, kuriais grindžiama PKJK. Tokiu atveju Biuras gali teikti Generalinei asamblėjai (Generalinė asamblėja – tai visų konstitucinių teismų atstovų susirinkimas, turintis sprendžiamąją galią PKJK klausimais) rašytinį pasiūlymą sustabdyti tokio nario narystę. Jeigu per mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo 1/3 narių nepaprieštarauja šiam pasiūlymui, narystės sustabdymas įsigalioja (9 straipsnio 1 dalis)). Galimas ir savanoriškas narystės nutraukimas („Nariai gali nutraukti savo narystę pranešdami apie tai Sekretoriatui raštu“ (9 straipsnio 2 dalis)).

Vis dėlto, pagal šiuo metu galiojantį PKJK statutą, jame nėra numatyta jokių galimybių pašalinti fundamentalių konstitucinių principų, kuriais grindžiama PKJK, nesilaikantį narį iš šios organizacijos.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateikė pasiūlymą pakeisti PKJK statuto nuostatas taip, kad jose būtų numatyta galimybė panaikinti minėtų principų nesilaikančių konstitucinių teismų ar jiems prilygintų konstitucinės justicijos institucijų narystę PKJK rašytiniu Biuro siūlymu arba 1/5 PKJK narių iniciatyva. Kartu siūloma šiame statute nustatyti, kad pasiūlymą dėl narystės sustabdymo Generalinei asamblėjai galėtų pateikti ne tik Biuras, bet ir 1/5 PKJK priklausančių narių.

Dėl šio PKJK statuto pakeitimo bus balsuojama 2022 m. spalio 6 d. vyksiančiame Generalinės asamblėjos posėdyje.

Nelaukdamas sprendimų dėl minėtų pasiūlymų, Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas PKJK nariams išplatino pareiškimą, kuriuo minėtas iniciatyvas iškėlusius ir jas palaikiusius konstitucinius teismus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, apkaltino nuolatiniu politikavimu ir noru imtis iniciatyvų, kurių tikslas – pašalinti Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą iš minėtų tarptautinių organizacijų. Kartu priminta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iniciatyva šio Rusijos teismo atstovai nebuvo įleisti į PKJK IV kongresą, vykusį 2017 m. Vilniuje, ir pareikšta, kad nuo 2022 m. spalio 4 d. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas pasitraukia iš PKJK.  

Šių metų kovo mėn. lygiai taip pat pasielgti Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas buvo priverstas ir dėl narystės EKTK. Tuomet Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas Aldis Laviņšʼis ir Estijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Villuʼus Kõveʼė bendru laišku 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į EKTK, jai šiuo metu pirmininkaujantį Moldovos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) pirmininkę Claire Bazy Malaurie ragindami, be kita ko, šalinti iš EKTK Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos prieš nepriklausomą ir suverenią Ukrainos valstybę. Su tokio paties turinio pasiūlymais į EKTK kreipėsi ir kitų šalių (Čekijos, Slovakijos) konstituciniai teismai. Pradėjus balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo pašalinimo iš EKTK procedūrą, nelaukdamas jos rezultatų, Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, taip pat apkaltinęs EKTK politikavimu, 2022 m. kovo 5 d. pasitraukė iš EKTK.

PKJK – viso pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas telkianti organizacija. Jai priklauso per 110 konstitucinės justicijos institucijų iš Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos žemynų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra PKJK Biuro narys nuo pat šios organizacijos statuto įsigaliojimo 2011 m.

Nuo 2009 m. vykstantys PKJK kongresai kaskart keliauja vis į kitą žemyną. Pirmasis vyko Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika), vėliau – Rio de Žaneire (Brazilija) ir Seule (Korėjos Respublika). PKJK IV kongresas 2017 m. rugsėjo mėn. vyko Vilniuje.

Konstitucinio Teismo informacija