LAT apie galimybes skųsti teismo nutartis pagal JANĮ ir nenugalimos jėgos taikymo sąlygas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ir šis klausimas grąžintas iš naujo spręsti kreditorių komitetui, apskundimo galimybės pabrėžta, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika. Nors JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tik nemokumo administratoriaus teisė kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, jei šios sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas, ši teisės norma aiškintina sistemiškai su JANĮ 55 straipsnio 2 dalimi, nustatančia subjektus, kuriems yra suteikta teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant ir nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)patvirtinimo.
Įstatymų leidėjui JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus išimtį iš bendrosios taisyklės, kad pirmosios instancijos teismo nutartys bylose pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (JANĮ 31 straipsnis), tik teismo nutartims dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria ši sąmata nėra patvirtinama, grąžinant šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, pagal JANĮ nuostatas gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Toks JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos specialiosios teisės normos aiškinimas yra suderinamas ir su įstatymų leidėjo tikslu administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimus spręsti sparčiai. Nors galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui (komitetui), neišvengiamai užtęsia kilusio teisminio ginčo nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismui grąžinus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, nesant tam pakankamo pagrindo, taip pat nėra užkertamas kelias nemokumo administratoriaus ir kreditorių ginčams, kliudantiems veiksmingai atlikti bankroto procedūras, – kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas iš naujo išnagrinėjus šį klausimą, vėl galėtų būti skundžiamas teismui JANĮ nustatyta tvarka ir įstatymų leidėjo JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma siekiami tikslai nebūtų pasiekiami. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia veiksmingos teisminės kontrolės, ar pirmosios instancijos teismai teise grąžinti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui naudojasi pagrįstai, nepažeisdami nemokumo proceso efektyvumo principo, poreikį.
_____
Nutartyje apie pastato savininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos sąlygas priminta, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime, nes jo faktą galima protingai numatyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Todėl sprendžiant, ar atsakovės statinio dalies stogą nuplėšęs vėjas gali būti laikomas nenugalima jėga, reikšmės turi aplinkybė, ar tai buvo ypač neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, ir pan. Nuspręsta, kad šioje byloje net ir teismų nustatytas 21 m/s vėjo greitis nesudarytų pagrindo tokį vėją pripažinti force majeure aplinkybe, atleidžiančia nuo civilinės atsakomybės taikymo.
Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teismų procesinių sprendimų ir šalių procesinių dokumentų turinį, šiuo atveju neįžvelgė pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovės mažesnį bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, nei atsakovė iš tikrųjų patyrė išlaidų, padarė rašymo apsirikimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų taisymo institutą, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir, nesant atsakovės apeliacinio skundo, nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė. Tai sudaro pagrindą sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad, nesant atsakovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą, priėmė blogesnį sprendimą, nei buvo skundžiamas, taip padarydamas CPK 313 straipsnio pažeidimą.
