Priimta nagrinėti prašymo dalis, kurioje prašoma įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su prieglobsčio prašytojo laikinu apgyvendinimu užsieniečių registracijos centre, atitiktį Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo fizinio asmens individualaus konstitucinio skundo dalį, kurioje prašoma ištirti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 20 straipsniui.
Pasak pareiškėjo, Konstitucijos 20 straipsnyje garantuojama asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą, nes tai lemtų Konstitucijos 20 straipsnio pažeidimą.
Pareiškėjo teigimu, remiantis ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, be kita ko, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio yra paskelbta ekstremalioji situacija, su galimybe tokį apgyvendinimą pratęsti iki 6 mėnesių, pareiškėjas buvo de facto sulaikytas, taigi, pasak pareiškėjo, jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos Respublikos institucijos sprendimo.
Be to, pareiškėjui nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama, taip pat nebuvo paaiškinta, kaip jis gali apskųsti savo sulaikymą. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, yra sudaromos prielaidos valstybės institucijoms, neatlikus nei laisvės apribojimo būtinumo, nei proporcingumo vertinimo, taikyti „automatinį sulaikymą“.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši pareiškėjo prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl priėmė ją nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Kitą pareiškėjo prašymo dalį atsisakyta nagrinėti, konstatavus, kad ji minėtų reikalavimų neatitinka.
Konstitucinio Teismo informacija