Teismai

LVAT po ESTT prejudicinio sprendimo priėmė palankų užsieniečiui sprendimą dėl jo sulaikymo teisėtumo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą byloje dėl užsieniečio, neteisėtai patekusio į Lietuvos Respublikos teritoriją, sulaikymo teisėtumo ir sekdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), į kurį kreipėsi prejudicinio sprendimo, išaiškinimais, pateikė administracinių teismų praktikos plėtojimui reikšmingas nuostatas šioje teisinių santykių srityje.

Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo trečiosios šalies piliečio apeliacinį skundą, kuriame jis nesutiko su apylinkės teismo sprendimu, priimtu iš dalies tenkinus kompetentingos institucijos teikimą, sulaikyti jį trims mėnesiams Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Iškilus klausimui dėl tinkamo Europos Sąjungos aktų, susijusių su tarptautinės apsaugos suteikimu ir tokios apsaugos prašytojų priėmimu (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2013/32/ES bei 2013/33/ES) aiškinimo, byloje kreiptasi į ESTT, kuris 2022 m. birželio 30 d. sprendimu byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU) pateikė teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingus atsakymus.

Nagrinėtoje byloje LVAT pirmiausia sprendė klausimą, ar apeliantas, nors prašymo taip, kaip tiksliai reikalauja nacionaliniai teisės aktai nebuvo pateikęs, visgi gali būti laikomas įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nuo kurio priklauso teisiniai sulaikymo pagrindai ir tokio asmens teisių apimtis.

Šiuo aspektu atsižvelgta į ESTT išaiškinimą, jog norint „paprašyti“ tarptautinės apsaugos, nereikia jokių administracinių formalumų, nes tokie formalumai atliekami „pateikiant“ prašymą. Norėdamas atlikti pastarąjį veiksmą, tarptautinės apsaugos prašytojas iš esmės turi užpildyti aktualioje direktyvoje numatytą tam skirtą blanką. Be to, bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybei išlieka teisė reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje, tačiau valstybė negali tuo naudotis taip, kad praktiškai šiems piliečiams ar kai kuriems iš jų kiltų kliūčių pateikti prašymą arba pateikti jį „kuo greičiau“. Tai aktualu ir tais atvejais, kai valstybėje egzistuoja ypatinga situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Bylos faktai pagrindė, kad pareiškėjas, nors ir nesilaikydamas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, visgi pateikė prieglobsčio prašymą, todėl pagal Europos Sąjungos teisę jis pripažintinas kaip įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą.

Vertindamas, ar apeliantui, kaip prieglobsčio prašytojui, taikytas sulaikymas yra teisėtas, LVAT pasirėmė esmine Europos Sąjungos teisę šiuo aspektu aiškinančia nuostata, jog vien tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, nėra vienas iš pagrindų, kuriais remiantis galima pateisinti tokio prašytojo sulaikymą. Ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbimas taip pat savaime nepateisina prieglobsčio prašytojo sulaikymo remiantis grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai pagrindais.

Be to, vien tarptautinės apsaugos prašytojo buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumas savaime nerodo pakankamai didelės grėsmės kuriam nors pagrindiniam visuomenės interesui, atskirai individualiu atveju neįvertinus asmeninio prieglobsčio prašytojo elgesio, dėl kurio kiltų realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba Lietuvos Respublikos vidaus ar išorės saugumui. Vertinant šią aplinkybę, byloje nebuvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios būtų sudariusios pagrindą konstatuoti, jog apelianto elgesys individualiai vertintinas kaip keliąs grėsmę nurodytoms vertybėms, dėl ko būtų buvę griežtai reikalinga pasitelkti tokią priemonę kaip sulaikymas.

Apibendrinęs aplinkybes LVAT konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes Europos Sąjungos, nacionalinės teisės aktų kontekste ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą sulaikyti apeliantą, todėl sprendimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button