LAT: išimtinės jurisdikcijos pažeidimas nebūtinai yra pagrindas nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio teisme patvirtintą taikos sutartį

Pareiškėja kreipėsi į Liuksemburgo teismą dėl turto padalijimo. Liuksemburgo teismas nutartimi civilinėje byloje patvirtino buvusių sutuoktinių sudarytą susitarimą dėl turto padalijimo, pagal kurį pareiškėjai, be kito turto, atiteko žemės sklypas, esantis Lietuvoje, o pareiškėja įsipareigojo sumokėti suinteresuotam asmeniui 80 000 Eur kompensaciją. Pareiškėja padavė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Liuksemburgo teismo nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad, pagal CPK 786 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Birželio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atkreiptas dėmesys, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai nepatenka į ES Reglamentų sritį, taip pat Lietuvos Respublika nedalyvauja 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje.
Aiškinant įstatymą sistemiškai matyti, kad kai kurie iš CPK 810 straipsnyje, 813 straipsnio 1 dalyje ir 816 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsienio teismų (arbitražų) sprendimų ir užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti pagrindai sutampa: prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai yra pagrindas atsisakyti pripažinti tiek užsienio teismų sprendimus, tiek užsienio teisme patvirtintas taikos sutartis; galimybė vykdyti kilmės valstybėje yra tiek užsienio teismų sprendimų, tiek užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje būtina sąlyga. Tačiau CPK 810 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio teismų sprendimus pagrindų sąrašas yra platesnis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei įstatymų leidėjas būtų siekęs nustatyti vienodus užsienio teismų sprendimų ir užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių nepripažinimo pagrindus (sąlygas), CPK 816 straipsnio 2 dalyje būtų apsiribota nuoroda į CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių normas. Tuo tarpu įstatymų leidėjui CPK 816 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinus savarankiškus užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti pagrindus, tarp kurių nėra nurodytas išimtinės jurisdikcijos pažeidimas, sprendžiant dėl užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių (ne)pripažinimo, pastaroji teisės norma laikytina specialiąja CPK 810 straipsnio atžvilgiu.
Vertinant antrąją sąlygą – ar Liuksemburgo teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, svarbus pačios sutarties turinys. Taikos sutartyje pasirinktas turto padalijimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, taigi, galėtų būti nustatytas ir Lietuvos teisme. Šia apimtimi nėra pagrindo abejoti taikos sutarties suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta viešąja tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, ar apie taikos sutarties nuostatą, pagal kurią pareiškėja perėmė paskolą ir visas kitas skolas, susijusias su nurodytais nekilnojamojo turto objektais, buvo informuoti Lietuvoje esantys kreditoriai, jei tokių yra, ir kokia buvo jų pozicija šiuo klausimu. Todėl pareiškėja, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Liuksemburgo teisme patvirtintą taikos sutartį, turėtų pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba tuo atveju, jeigu Lietuvoje kreditorių nėra, deklaruoti šią aplinkybę bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui. Tai yra fakto klausimas.