Teismai

Lietuva ES teisingumo suvestinėje: dėmesys investicijų teisminei apsaugai, pažeidžiamoms grupėms ir teismų skaitmenizacijai

Š. m. gegužės pabaigoje paskelbtoje 2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje (angl. The 2022 EU Justice Scoreboardužfiksuoti Lietuvos teismų pasiekimai patvirtina kryptingą siekį būti teisingiems, moderniems ir atviriems.

„Kasmet laukiame šios suvestinės norėdami pasižiūrėti, kaip Lietuvos teismai atrodo Europoje, kur dar turėtume pasitempti, o kur – didžiuotis ir tęsti sėkmingus darbus, – sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. – Šiandien Teisėjų tarybai konstruojant ateities teismų viziją labai svarbu palyginti mūsų veiklos rezultatus su kitų šalių pasiekimais, padaryti išvadas ir pagal jas dėlioti žingsnius, kuriais skatinsime Lietuvos teismų bendruomenę toliau judėti teisingo, modernaus ir atviro teismo link.“

Teisingi teismai

Suvestinėje paskelbtais 2020 m. duomenimis Lietuvos teismai išlieka greičiausi Europoje: greičiausiai nagrinėjamos civilinės ir komercinės bylos pirmosios instancijos teismuose (1 pav.), apeliacinės instancijos teismuose civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo trukmė taip pat viena mažiausių, o civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų neišnagrinėtų bylų likučiai 100 gyventojų kaip ir Liuksemburge, Švedijoje yra minimalūs.

1 pav. Civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teismuose 2012 ir 2018–2020 m. (dienomis)

2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikiami duomenys apie valstybių narių teisingumo sistemų veiksmingumą konkrečiose ES teisės srityse. Pažymėtina, kad Lietuvos teismuose, nagrinėjančiuose iš konkurencijos teisinių santykių kylančius ginčus, vidutinė 2013, 2018–2020 m. teisminės peržiūros trukmė pirmosios instancijos teismuose kartu su Belgija, Slovakija ir Latvija yra viena trumpiausių Europoje. Suvestinėje pažymėta, kad veiksmingai užtikrinant konkurencijos teisės vykdymą, įmonėms užtikrinamos vienodos sąlygos, o tai itin svarbu siekiant sukurti patrauklią verslo aplinką. Taip skatinamas verslumas ir našumas, vartotojams suteikiama daugiau galimybių rinktis, be to, tai padeda mažinti kainas ir gerinti prekių ir paslaugų kokybę.

Suvestinėje minima, kad veiksmingos teisingumo sistemos, kuriomis įtvirtinamas teisinės valstybės principas, turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Kai teismų sistemose garantuojamas teisių įgyvendinimas, didėja tikimybė, kad kreditoriai teiks paskolas, o įmonės įgyja daugiau pasitikėjimo ir yra atgrasomos nuo oportunistinio elgesio, taip pat sumažinamos sandorių sąnaudos ir labiau tikėtinos tampa novatoriškų įmonių investicijos.

Suvestinėje atkreiptas dėmesys ir į aktyvų Lietuvos institucijų ir teismų indėlį skatinant alternatyvų ginčų sprendimą: įvertinus informavimo, skatinimo, teismų įsitraukimo ir kitus rodiklius Lietuva užima pirmą vietą pagal alternatyvų ginčų sprendimo taikymą civiliniuose, komerciniuose, darbo ir administraciniuose ginčuose.

Šių metų suvestinėje išsamiau nei ankstesnių metų dokumentuose analizuojamas vaiko interesus atitinkantis teisingumas. Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Estija ir Graikija įgyvendina labai daug priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko interesus atitinkantį teisingumo vykdymą: teisėjai mokomi, kaip bendrauti su procese dalyvaujančiais vaikais, o pastarieji (teismo procese dalyvaujantys kaip įtariamieji ir kaltinamieji) turi teisę gauti teisinę pagalbą, yra išklausomi specialioje aplinkoje, jiems teikiama specialiai pritaikyta informacija apie jų teises, teismo procesą ir kt.

Atviri teismai

2021 m. duomenimis Lietuvos, Estijos, Vengrijos ir Slovakijos teismai yra vieni atviriausių ir aktyviausių Europoje viešindami nuasmenintus visų instancijų visų tipų bylose priimtus teismų sprendimus, sudarydami galimybes šiuos sprendimus rasti internete: vertinant paskelbtų teismų sprendimų prieinamumo plačiajai visuomenei internetu rodiklį Lietuvai tenka trečia vieta.

Kaip pažymėta suvestinėje, galimybė atlikti konkrečius teismo proceso etapus elektroninėmis priemonėmis yra svarbus teisingumo sistemų kokybės aspektas. Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja pagal sudarytas galimybes vesti civilines, komercines ir administracines bylas ir vykdyti susirašinėjimą su teismais elektroniniu būdu, tačiau ataskaitoje pateiktais 2021 m. duomenimis Lietuvos teismuose turėtų būti plečiamos skaitmeninių priemonių panaudojimo galimybės baudžiamosiose bylose sekant Estijos, Austrijos ir kitų Europos valstybių gerąja patirtimi.

Modernūs teismai

2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pažymima, kad vertinant COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes išryškėjo poreikis siekiant veiksmingo teisingumo plėsti teismų skaitmenizaciją.  Nors daugumoje Europos valstybių įdiegtos elektroninės bylų valdymo ir skirstymo sistemos, plačiai naudojamos nuotolinių posėdžių organizavimo priemonės, įgyvendintos pažangios informacinių technologijų saugumą užtikrinančios priemonės, vis dėlto pastebima, kad Lietuvos teismų veikloje derėtų plėsti skaitmeninių priemonių panaudojimą pasitelkiant dirbtinį intelektą. Kaip geroji praktika stebėtini Austrijos, Vokietijos ir Ispanijos žingsniai šia linkme.

Nors Lietuvos teismai išlieka vieni sparčiausių, atviriausių ir moderniausų Europoje, mūsų šalis vis dar pasižymi visuomenės polinkiu bylinėtis: pagal gaunamų civilinių ir komercinių bylų skaičius 2012 ir 2018–2020 m. Lietuvai tenka trečia vieta (2 pav.), o pagal administracinių bylų – ketvirta vieta tarp ES šalių. Suvestinės duomenys taip pat rodo, kad su tokiais dideliais krūviais teismų sistema susidoroja gaudama nedidelį finansavimą: lyginant visas valdžios sektoriaus išlaidas teismams 2012 ir 2018–2020 m. Lietuvai tenka priešpaskutinė vieta (prasčiau finansuojami tik Kroatijos teismai, 3 pav.).

2 pav. Gaunamų civilinių ir komercinių ginčo bylų skaičius 2012 ir 2018–2020 m. (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų)
3 pav. Visos valdžios sektoriaus išlaidos teismams (eurais, vienam gyventojui) 2012 ir 2018–2020 m.

ES teisingumo rezultatų suvestinė yra kasmetinė lyginamosios informacijos priemonė, kurios tikslas – padėti ES ir jos valstybėms narėms pagerinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą. To siekiama suvestinėje teikiant objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis apie daugybę rodiklių, svarbių vertinant teisingumo sistemų efektyvumą, kokybę ir nepriklausomumą visose valstybėse narėse.

Suvestinę anglų kalba rasite ČIA.

Lietuvos teismų informacija

Back to top button