Teismai

LAT: tiekėjams iš principo pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti, jų manymu, neteisingai nustatytą reikalavimą pateikti pasiūlymo kainą, ne didesnę už nurodytą pirkimo sąlygose

2022 m. gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (atsakovė, perkančioji organizacija) vykdytame Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkime.

Ieškovė UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygas, be kita ko, perkančiosios organizacijos nustatytą jai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygose nustatyta maksimali bendra metinė pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža ir privalo būti didinama bent 40 proc., nes už nustatytą kainą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį praktiškai nėra galimybių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir nutraukė konkursą. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti tokią pirkimo sąlygą. Šio teismo vertinimu, būtent perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, o tokios sąlygos panaikinimas ieškovei nesukels teisinių padarinių. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė bet kokiu atveju neįrodė, jog pirkimui skirta didžiausia leistina lėšų suma buvo nustatyta nepagrįstai.

Kasacinis teismas konstatavo, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškovė, pateikdama pretenziją ir ieškinį, pagrindė savo siekį dalyvauti pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą. Tiek nuginčijus pirkimo sąlygą, tiek ją palikus galioti, tai sukeltų ieškovei tam tikras teisines pasekmes.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad perkančiųjų organizacijų teisė spręsti dėl konkrečių pirkimo sąlygų turinio išplaukia iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų nuostatų bei siejasi su viešųjų pirkimų tikslu. Tačiau perkančiųjų organizacijų diskrecija šioje srityje nėra beribė. Kaip konstatavo kasacinis teismas, atsižvelgiant į viešąją valdžią ir atitinkamą veiklą įgyvendinančių subjektų funkcijas dėl viešųjų finansų panaudojimo būtent perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip. Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygą dėl pirkimui skirtų lėšų sumos, tačiau pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad, konkrečiais įrodymais (skaičiavimais, sąmatomis ir kt.) nepagrindus perkančiosios organizacijos nustatytos maksimalios bendros metinės pasiūlymo kainos nepagrįstumo, ji laikytina teisėta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button