Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo įvairių proceso atnaujinimo klausimų iki atstovavimo išlaidų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl bendrųjų viešojo pirkimo dokumentų turinio reikalavimų išaiškino, kad ai ieškinyje tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka pareiškia reikalavimą pakeisti neteisėtą viešojo pirkimo sąlygą, teismas, pripažinęs pirkimo sąlygą neteisėta, pirmiausia turi įvertinti pirkimo sąlygų pakeitimo galimybę ir, tik nustatęs negalimumą tai padaryti, turėtų spręsti dėl neteisėta pripažintos (neaiškios, neskaidrios, pažeidžiančios imperatyviąsias teisės normas) viešojo pirkimo sąlygos padarinių pirkimo procedūroms ar viešojo pirkimo sutarties galiojimui. Kasacinis teismas iš esmės yra pradėjęs formuoti tokią teismų praktiką, kai, spręsdamas dėl šalių (tiekėjo ir perkančiosios organizacijos) sudarytos taikos sutarties, kuria, inter alia, buvo sutarta pakeisti viešojo pirkimo sąlygas, patvirtinimo, nustatė, kad negalima to padaryti, ir sprendė dėl pagrindinio šalių ginčo, susijusio su ginčo pirkimo sąlygų teisėtumu, esmės ir padarinių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų neteisėtumas, susijęs su neaiškiu finansinės rizikos dėl papildomų darbų atlikimo paskirstymu tarp šalių, kyla dėl byloje nustatytų aplinkybių – Projekto ir darbų kiekių žiniaraščių neatitikčių faktinei situacijai, nekonkretaus Pirkimo sąlygų paaiškinimo bei Pirkimo sąlygų dėl atsiskaitymo už papildomus darbus turinio – visumos. Apeliacinės instancijos teismo netinkamą pirmiau nurodytų aplinkybių vertinimą iš esmės lėmė izoliuotas pirmiau nurodytų aspektų nagrinėjimas, be to, netinkamas kai kurių Pirkimo nuostatų vertinimas. 

_____

Nutartyje dėl proceso atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu pabrėžta, kad konstatuotam EŽTK pažeidimui nutraukti, jo pasekmėms pašalinti ir restitutio in integrum tikslui pasiekti nagrinėjamoje byloje būtina pakartotinai ją išnagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, išsamiai išnagrinėti atsakovo pateiktus faktinius ir teisinius argumentus, imtis priemonių nugriautos statinio dalies vertei nustatyti, įvertinti praktinę galimybę atkurti nugriautą statinio dalį ir statinio, atkūrus nugriautą dalį, autentiškumą bei kultūrinę svarbą, taip pat išnagrinėti ir įvertinti, ar įpareigojimas atsakovui atkurti statinį yra proporcingas ir pagrįstas atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes. LAT teisėjų kolegija negali pakeisti apeliacinės instancijos teismo ir pakartotinai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, juo labiau kad byloje būtina tirti ir vertinti įrodymus bei nustatyti faktines aplinkybes, taip pat aktualu neeliminuoti šalių galimybės pasinaudoti teise į priimto procesinio sprendimo apskundimą ir peržiūrėjimą instancine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė, kad yra teisinis pagrindas atnaujinus procesą byloje panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui.

_____

Nutartyje dėl  išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, patirtų nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka,  išaiškinta, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių. Sręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams.

Net konstatavus, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, kai ypatingosios teisenos byla baigiama nepriimant sprendimo dėl bylos esmės, pavyzdžiui, nutraukus bylą kaip nagrinėjamu atveju, gali būti aktualios CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju byla nutraukta teismui pripažinus, kad pareiškėjo ginčijamas antstolio patvarkymas yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis teisinių padarinių, ir dėl to negalintis būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tai suponuoja išvadą, kad joks materialusis teisinis ryšys tarp suinteresuoto asmens ir bylos dalyko neegzistuoja – teisinių padarinių nesukeliančio rašto panaikinimas negali paveikti asmenų interesų, taigi nėra pagrindo pripažinti jo suinteresuotumo bylos baigtimi ir spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

_____

Nutartyje dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, nurodyta, jog procesui šioje byloje atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) buvo pakankama nustatyti, jog ginčo lėšos buvo pervestos iš neįtrauktos į bylą bendrovės „Krimer Ltd“ banko sąskaitos, nes lėšų pripažinimas bešeimininkėmis šiuo atveju nebuvo teisiškai įmanomas teismui taip pat nepasisakant ir dėl pareiškėjos (ne)turimų teisių į jas. Tuo tarpu dėl to, ar bendrovė „Krimer Ltd“ iš tiesų yra ginčo lėšų savininkė ar teisėta valdytoja, turės būti sprendžiama nagrinėjant bylą atnaujintame procese, sudarius bendrovei „Krimer Ltd“ galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis įrodinėjant savo teisių galimą pažeidimą, nes ši galimybė iš bendrovės buvo atimta neįtraukus jos į civilinę bylą.

_____

Nutartyje dėl advokato bei advokato padėjėjo teikiamų teisinių paslaugų apmokėjimo vartotojų teisių gynimo bylose pažymėta, kad advokato padėjėjas turi visas Advokatūros įstatyme advokatui suteiktas teises ir nustatytas pareigas (išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus). Tai reiškia, kad advokato padėjėjas turi ir teisę sudaryti su klientu teisinių paslaugų sutartį, nurodytą Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje, kurioje nustatomos ir teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygos, įskaitant apmokėjimo dydį, jo nustatymo būdą, susitarimą dėl sėkmės mokesčio. Kasacinio skundo argumentas, kad Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata nesuteikia teisės advokatų padėjėjams tartis dėl sėkmės mokesčio, yra nepagrįstas įstatymo nuostatomis ir prieštarauja Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies normai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad ieškovas, kaip advokato padėjėjas, vykdydamas savo profesinę veiklą ir už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, yra verslininkas (plačiąja prasme), o sudaryta sutartis yra tipinė sutartis, ginčo teisinių paslaugų sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Tačiau, vertindamas šios sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, kad šalys patvirtino, jog sutarties sąlygos (tarp jų susitarimas dėl sėkmės mokesčio) joms iš esmės yra aiškios ir atitiko šalių valią, ir tai, kad atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais atsiskaityti už teisines paslaugas pagal 2008 m. vertinimo ataskaitą, konstatavo, jog nesąžiningų sutarties sąlygų teismas ex officio nenustatė. Taigi, vertindamas ginčo teisinių paslaugų sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo šalių patvirtinimu, kad sutarties sąlygos yra aiškios, ir konstatavo, kad nesąžiningų sąlygų nenustatyta, tačiau nesąžiningų sąlygų kontrolės iš esmės neatliko. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas sąžiningumo aspektu iš esmės nevertino ir ginčo sutarties sąlygos, nustačiusios sėkmės mokesčio dydį – teisinių paslaugų apmokėjimo dydį, priklausantį nuo bylos baigties, jo atitikties sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. 

______

Nutartyje dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių konstatuota, kad nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, padarė išvadą, jog nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo esmės buvo nustatytas kitas pareiškėjo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, sudaręs savarankišką drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisinį pagrindą, tai nepaneigia egzistuojančios tikimybės, jog, atnaujintos bylos pakartotinio nagrinėjimo metu įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo faktą, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė galėtų turėti teisinės reikšmės bylos baigčiai, sprendžiant dėl darbdavio pritaikytų darbo pareigų pažeidimų teisinių padarinių teisėtumo. Todėl tik atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu ir teismui pakartotinai išnagrinėjus bylą būtų galima nustatyti, ar, išnykus vienam iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovui pagrįstai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.