ESTT: iškilus rimtai grėsmei jos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė gali atnaujinti sienų su kitomis valstybėmis narėmis kontrolę, tačiau ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui

Dėl migracijos krizės Austrija nuo 2015 m. rugsėjo vidurio atnaujino sienų su Vengrija ir Slovėnija kontrolę. Ši kontrolė buvo pakartotinai įvesta kelis kartus, patikslinant, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Austrija rėmėsi keturiomis iš eilės Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. Austrija savo iniciatyva atnaujino sienų kontrolę ir ją taikė kelis iš eilės šešių mėnesių laikotarpius. Dėl šios atnaujintos kontrolės 2019 m. rugpjūtį ir lapkritį NW buvo patikrintas Špilfeldo sienos perėjimo punkte, kai atvyko į Austriją iš Slovėnijos. Be to, NW buvo skirta 36 EUR bauda už atsisakymą pateikti pasą. Manydamas, kad ši kontrolė ir bauda prieštarauja ES teisei, visų pirma Šengeno sienų kodeksui, NW pateikė skundą Štirijos regioniniam administraciniam teismui. Šis teismas suabejojo, ar pagal Šengeno sienų kodeksą Austrijai leidžiama savo iniciatyva atnaujinti sienų kontrolę ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus.

Šiandien priimtame sprendime Teisingumo Teismas priminė, kad Šengeno sienų kodekse įtvirtintas principas, pagal kurį valstybių narių vidaus sienas galima kirsti bet kurioje vietoje, netikrinant jas kertančių asmenų, nepaisant jų pilietybės. Laisvo asmenų judėjimo be vidaus sienų erdvėje yra vienas iš didžiausių Sąjungos pasiekimų. Todėl vidaus sienų kontrolė turėtų būti atnaujinama išimtine tvarka ir taikoma tik kraštutiniu atveju.

Pirma, pagal Šengeno sienų kodeksą valstybei narei leidžiama, iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, laikinai atnaujinti sienų su kitomis valstybėmis narėmis kontrolę. Vis dėlto Teismas pažymi, kad tokia priemonė, įskaitant visus jos pratęsimus, negali būti taikoma ilgiau nei šešis mėnesius. Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog šešių mėnesių laikotarpis yra pakankamas, kad atitinkama valstybė narė, prireikus bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, imtųsi priemonių tokiai grėsmei įveikti, kartu išsaugodama laisvo judėjimo principą po šio šešių mėnesių laikotarpio.

Vis dėlto, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad valstybė narė gali iš naujo taikyti tokią priemonę net ir iš karto pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, kai ji susiduria su nauja rimta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kuri skiriasi nuo iš pradžių nustatytos grėsmės ir kuri turi būti įvertinta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įvykius.

Antra, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, keliančioms pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui, Taryba gali rekomenduoti vienai ar daugiau valstybių narių ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui atnaujinti jų vidaus sienų kontrolę.

Be to, pasibaigus šiems dvejiems metams, atitinkama valstybė narė gali tiesiogiai atnaujinti kontrolę ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jei kyla nauja rimta grėsmė jos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui ir yra įvykdytos visos Šengeno sienų kodekse nustatytos sąlygos.

Šiuo atveju, atrodo, kad Austrija neįrodė, kad egzistuoja nauja grėsmė nuo 2017 m. lapkričio 10 d., kai nustojo galioti paskutinė Tarybos rekomendacija, todėl dvi NW taikytos kontrolės priemonės gali būti nesuderinamos su Šengeno sienų kodeksu, – tai turės patikrinti Štirijos regioninis administracinis teismas. Be to, Teisingumo Teismas nustatė, kad asmuo negali būti įpareigotas, grasinant bauda, atvykdamas iš kitos valstybės narės pateikti pasą ar asmens tapatybės kortelę, kai sienų kontrolės atnaujinimas prieštarauja Šengeno sienų kodeksui.

ES Teisingumo Teismo informacija