Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla vieno pasislėpusio nuo teismo kaltinamojo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, ir priėmė naują sprendimą – perdavė baudžiamąją bylą apygardos teismui nagrinėti dėl visų kaltinamųjų, taip pat ir dėl pasislėpusio kaltinamojo.
Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas svarbus aiškinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant kaltinamajam.
Išnagrinėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė praktikoje itin aktualų ir nevienareikšmį klausimą, ar galima tęsti bylos nagrinėjimą teisme be kaltinamojo, kai jis slapstosi ir vengia proceso. Pagal Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymą byla tokiais atvejais gali būti nagrinėjama tik tuomet, kai kaltinamasis vengia atvykti į teismo posėdžius ir yra ne Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Europos Sąjungos teisė ir teismų praktika nedraudžia tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant, jei jis pats atsisako jam suteiktos teisės dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme, o reikalavimas nustatyti konkrečią jo buvimo vietą teismų praktikoje iš viso nėra keliamas.
Atsižvelgdama į tokius tarptautinės teisės reikalavimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad, kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas ir nenustačius tikslios kaltinamojo buvimo vietos. Kolegijos nuomone, priešingas ir formalus teisės aiškinimas sudarytų prielaidas baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, nepagrįstai vilkintų procesą, be to, pažeistų nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių teises ir interesus.
„Situacijos analizė aiškiai parodė, kad Lietuvoje galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas savo turiniu ir formaliais reikalavimais yra griežtesnis už Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl bylų nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant, todėl įstatymas, siekiant išvengti dviprasmiškų situacijų ir užtikrinti spartesnį bylų nagrinėjimą, ateityje galėtų būti tobulinamas“, – pažymėjo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija
