Paskelbtas aštuntasis metinis Konstitucinio Teismo veiklos pranešimas
Konstitucinis Teismas paskelbė aštuntąjį metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama šio Teismo veikla 2021 metais.
Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau.
„Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos istorijoje daugiausia konstitucinės justicijos bylų išnagrinėta pagal fizinių asmenų pateiktus individualius konstitucinius skundus ir pagal juos priimti aštuoni nutarimai. Praėjusiais metais priimta šešiolika nutarimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai, juose išnagrinėti 23 prašymai. Šešios konstitucinės justicijos bylos išnagrinėtos pagal Seimo narių grupių prašymus ir tik dvi konstitucinės justicijos bylos – pagal teismų prašymus, nors įprastai Konstitucinio Teismo darbe dominuodavo būtent teismų prašymai“, – pristatydama praėjusių metų veiklos rezultatus sakė D. Jočienė.
Kaip ir kiekvienais metais, 2021 m. metiniame Konstitucinio Teismo veiklos pranešime pateikiama informacija apie Konstitucinio Teismo kompetenciją, teisėjų skyrimo tvarką, pristatoma esama Konstitucinio Teismo sudėtis, kuri tik 2021 metais pagaliau atnaujinta pasibaigus užsitęsusiai rotacijos procedūrai. Šiame pranešime taip pat pateikiama informacija apie kadenciją baigusius teisėjus, apžvelgiami Konstitucinio Teismo kanceliarijoje įvykę pokyčiai. Daugiausia dėmesio skiriama praėjusių metų Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, išsamiai apžvelgiami ir gauti, bet dar neišnagrinėti prašymai, bei individualūs konstituciniai skundai. Be to, metiniame veiklos pranešime pateikiama informacija apie Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimą, jame galima rasti ir informaciją apie Teismo tarptautinį bendradarbiavimą ir viešuosius ryšius. Visa Konstitucinio Teismo metų veiklos statistika detaliai pateikiama priedų lentelėse.
Pasak Konstitucinio Teismo pirmininkės, praėjusiais metais daugiausia nagrinėtos konstitucinių asmens teisių ir laisvių užtikrinimui reikšmingos konstitucinės justicijos bylos, pradėtos pagal asmenų prašymus.
„Išskirčiau pagal individualius konstitucinius skundus išspręstas bylas, susijusias su asmens teise kreiptis į teismą. 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu dėl reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, pagaliau padėtas taškas ilgą laiką visuomenėje vyravusiose diskusijose dėl specialių profesinių žinių turinčio teisininko pagalbos būtinybės rengiant kasacinį skundą. Bylos kasacinio proceso tvarka ginant galimai pažeistas asmens teises ir laisves nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, kai, be kita ko, siekiama užtikrinti viešąjį interesą vienodai aiškinti ir taikyti teisę bei formuoti vienodą teismų praktiką. Todėl kasacinėse bylose reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai. Vadinasi, advokato dalyvavimas rengiant kasacinį skundą kaip tik padidina asmens galimybes pasiekti teisingumą ir veiksmingai apginti savo teises. Kitame Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime išspręstas klausimas dėl bylą nagrinėjant teisme patirtų išlaidų advokatui atlyginimo tiems asmenims, kurie buvo pripažinti nepadarę teisės pažeidimo. Šiuo nutarimu buvo išspręsta sisteminė problema, su kuria susidūrė ne tik į Konstitucinį Teismą kreipęsis pareiškėjas, bet ir kiti asmenys, ir dėl kurios Lietuvos Respublika jau buvo pralaimėjusi bylą Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kartu šis nutarimas rodo, kad asmuo, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, turi galimybę ne tik apginti savo konstitucines teises ar laisves, bet ir keisti visą šalies teisės sistemą didesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos kryptimi“, – sakė D. Jočienė.
Kitose konstitucinės jurisprudencijos bylose 2021 metais nagrinėtų temų spektras labai platus – jose spręsti klausimai, susiję su ūkinės veiklos laisve, asmens teise į darbą, teise kreiptis į teismą, religijos laisve, socialinėmis teisėmis. Taip pat nemažai 2021 metais nagrinėtų bylų buvo susijusios su įvairiais valstybės valdžios institucijų veiklos aspektais, kaip antai su Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarka, valstybės institucijų įgaliojimais reguliuoti su sveikatos priežiūros finansavimu susijusius klausimus, mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminų (vacatio legis) nustatymu.
Konstitucinis Teismas 2021 metais daug dėmesio skyrė naujoms tradicijoms kurti ir tarptautiniams ryšiams atnaujinti ir plėtoti.
„Mano akimis, itin svarbi pagarba Konstitucinio Teismo praeičiai ir jo istorijai. Todėl pradėjome kurti naujas gražias tradicijas, pavyzdžiui, į Teismą padiskutuoti ir pasidalyti sukaupta patirtimi pasikviesti buvusius Konstitucinio Teismo pirmininkus, teisėjus, darbuotojus – tuos, kurie Teismą kūrė ir puoselėjo nuo pat pradžių iki dabartinių dienų, taip pat kitus žymius Lietuvos politikus ar visuomenės veikėjus, prisidedančius prie konstitucinių vertybių puoselėjimo“, – sakė D. Jočienė.
Ypač svarbu buvo atnaujinti ir sustiprinti dėl COVID-19 pandemijos ir kitų priežasčių susilpnėjusį bendravimą ir bendradarbiavimą su kitų valstybių konstituciniais ir tarptautiniais teismais. Praėjusiais metais pavyko atgaivinti daug metų tradicinėmis buvusias dvišales Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos konstitucinių teismų teisėjų konferencijas, siekta grįžti prie bendradarbiavimo rengiant trišalius Baltijos valstybių konstitucinės justicijos institucijų teisėjų susitikimus.
„Ypač norėčiau pasidžiaugti sėkmingu ir abipusiškai naudingu 2021 metų pabaigoje įvykusiu susitikimu su Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo teisėjais. Tai buvo puiki proga pradėti intensyvų institucinį bendradarbiavimą su šiuo teismu, laikomu konstitucinės justicijos lyderiu Europoje. Pabrėžčiau ir bendradarbiavimą su tarptautiniais teismais, kurių jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės, taigi ir Konstitucijos, aiškinimui. Tad praėjusiais metais tęsėme ir ateityje plėtosime bendradarbiavimą su Europos Žmogaus Teisių Teismu, planuojame prisijungti prie Aukštųjų teismų tinklo (angl. Superior Courts Network), atkurti nutrūkusius ryšius su Europos Sąjungos teisminiu tinklu, įkurtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir valstybių narių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų pirmininkų iniciatyva. Tačiau tai jau ateinančių metų tikslai“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkė.
D. Jočienė džiaugiasi, kad brandą – 30-metį – pasitinkantis Konstitucinis Teismas nuo pirmųjų veiklos dienų buvo ir yra nepriklausoma konstitucinės justicijos institucija.
„Tikiuosi per likusius mano, kaip pirmininkės, kadencijos metus padaryti Konstitucinį Teismą dar tvirtesnį, ryškiai matomą ir veiklų, be kita ko, Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinių teismų šeimoje, principingą, gerbiantį savo tradicijas, istoriją, vertinantį žmones, kurie jį kūrė, o svarbiausia, drąsų. Nes, pasak V. Čerčilio, „drąsa yra pelnytai laikoma svarbiausia iš žmogaus savybių, nes tik ji garantuoja visas kitas“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė.
