Teismai

ESTT patikslino, kokią apsaugą Sąjungos teisė suteikia nuo dvigubo nubaudimo

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartija) nustatyta, kad „niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą“ (C-117/20, 24 punktas). Dviejuose šios dienos sprendimuose Teisingumo Teismas nusprendė dėl šio draudimo bausti du kartus (taip pat vadinamo ne bis in idem principu) suteikiamos apsaugos apimties pagal konkurencijos teisę.

Bendrovei bpost baudas viena po kitos skyrė dvi nacionalinės institucijos. 2011 m. liepos mėn. pirmąją 2,3 mln. EUR baudą jai skyrė pašto sektoriaus reguliavimo institucija, kuri padarė išvadą, kad nuo 2010 m. bpost taikyta nuolaidų sistema buvo diskriminuojami tam tikri jos klientai (C-117/20, 10 punktas). 2016 m. kovo mėn. šį sprendimą panaikino Briuselio apeliacinis teismas, kurio sprendimas tapo galutiniu, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama kainų politika nebuvo diskriminacinė (C-117/20, 11 punktas). Tuo tarpu 2012 m. gruodžio mėn. konkurencijos institucija skyrė bpost beveik 37,4 mln. EUR baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi dėl to, kad ši nuolaidų sistema buvo taikoma nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. liepos mėn. Bendrovė bpost užginčijo šios antrosios procedūros teisėtumą Briuselio apeliaciniame teisme, remdamasi ne bis in idem principu.

Austrijos konkurencijos institucija pateikė Austrijos Aukščiausiajam Teismui apeliacinį skundą byloje, kurioje prašoma konstatuoti, kad Vokietijos cukraus gamintoja Nordzucker pažeidė Sąjungos kartelių teisę, taip pat Austrijos konkurencijos teisę, ir skirti kitai Vokietijos cukraus gamintojai Südzucker baudą už tą patį pažeidimą. Šioje byloje, be kita ko, remiamasi telefoniniu pokalbiu, per kurį šių dviejų įmonių atstovai aptarė Austrijos cukraus rinką (C-151/20, 16 ir 19 punktai). Ši pokalbį Vokietijos konkurencijos institucija jau buvo nurodžiusi galutiniu tapusiame sprendime. Tame sprendime ši institucija konstatavo, kad šios dvi įmonės pažeidė tiek Sąjungos teisę, tiek Vokietijos konkurencijos teisę ir skyrė 195,54 mln. EUR baudą Südzucker (C-151/20, 17 punktas).

Teisingumo Teismo didžioji kolegija abiejose bylose priminė, kad non bis in idem principui taikomos dvi sąlygos: reikia, pirma, kad ankstesnis sprendimas būtų patęs galutiniu (bis sąlyga) ir, antra, kad ankstesnis sprendimas būtų susijęs su tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai (idem sąlyga).

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad konkurencijos teisėje, kaip ir bet kurioje kitoje Sąjungos teisės srityje, reikšmingas kriterijus vertinant to paties pažeidimo buvimą (idem) yra aplinkybių identiškumas, kuris suprantamas kaip visuma neatskiriamai tarpusavyje susijusių konkrečių aplinkybių, dėl kurių atitinkamas asmuo buvo išteisintas arba galutinai pripažintas kaltu. Vis dėlto jis primena, kad naudojimuisi pagrindine teise, pavyzdžiu ta, kurią suteikia dvigubo nubaudimo draudimas (ne bis in idem principas), teisės aktuose gali būti nustatyti apribojimai, jeigu jie atitinka esminį šių teisių turinį, yra būtini ir iš tikrųjų atitinka Sąjungos pripažįstamus bendrojo intereso tikslus (C-117/20, 41 punktas).

Anot Teisingumo Teismo, Chartijos suteikiama apsauga, atsižvelgiant į galimybę apriboti non bis in idem principo taikymą, nedraudžia įmonei skirti sankciją už konkurencijos teisės pažeidimą, kai dėl tų pačių faktinių aplinkybių dėl jos jau buvo priimtas galutinis sprendimas dėl sektorių teisės aktų pažeidimų (pavyzdžiui, pašto sektoriaus teisės aktų, reglamentuojančių bpost veiklą). Vis dėlto šiai persekiojimo ir sankcijų kumuliacijai taikoma sąlyga, kad egzistuotų aiškios ir tikslios taisyklės, leidžiančios numatyti veiksmus ar neveikimą, dėl kurių gali būti taikomas šis persekiojimas ar sankcijos ir dėl kurių šios dvi kompetentingos institucijos gali koordinuoti veiksmus. Be to, šios dvi procedūros turi būti vykdomos pakankamai koordinuotai ir turi būti artimos laiko požiūriu, o visos skirtos sankcijos turi atitikti padarytų pažeidimų sunkumą (C-117/20, 51 ir 58 punktai). Priešingu atveju, antroji dalyvaujanti valdžios institucija vykdydama persekiojimą pažeistų dvigubo nubaudimo draudimą.

Anot Teisingumo Teismo, pagal non bis in idem principą valstybės narės konkurencijos institucijai nedraudžiama persekioti įmonės ir skirti jai baudos už pažeidimą dėl veiksmų, kuriais buvo siekiama antikonkurencinio tikslo šios valstybės narės teritorijoje ar kurie turėjo tokį poveikį, nors šiuos veiksmus kitos valstybės narės konkurencijos institucija jau buvo nurodžiusi galutiniame sprendime. Vis dėlto Teisingumo Teismas pabrėžia, kad šis sprendimas neturi būti grindžiamas antikonkurencinio tikslo ar poveikio pirmosios valstybės narės teritorijoje konstatavimu (C-151/20, 58 punktas). Jeigu taip būtų, antroji konkurencijos institucija, pradėjusi persekiojimą dėl šio tikslo ar poveikio, pažeistų dvigubo nubaudimo draudimą.

Paskutiniuoju toje byloje pateiktu klausimu Teisingumo Teismo teiraujamasi dėl ne bis in idem principo taikymo procedūrose, susijusiose su atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos taikymu, kuriose bauda nebuvo skirta (išvados byloje AG Bobek C-151/20 88 punktas). Teisingumo Teismas šiuo klausimu pažymi, kad non bis in idem principas taikomas konkurencijos teisės įgyvendinimo procedūroje, kurioje dėl atitinkamos šalies dalyvavimo nacionalinėje atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programoje šios teisės pažeidimas negali būti konstatuotas (C-151/20, 67 punktas).

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button