Teismai

Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl Komisijos sprendimo pripažinti privalomais Gazprom pasiūlytus įsipareigojimus dėl Komisijos iškeltų konkurencijos problemų

2011–2015 m. Europos Komisija ėmėsi priemonių dujų rinkų veikimui Vidurio ir Rytų Europoje ištirti. Ji pradėjo tyrimą dėl Gazprom PJSC ir Gazprom export LLC (Gazprom) vykdomo dujų tiekimo aštuoniose valstybėse narėse, t. y. Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje (atitinkamos šalys). 2015 m. balandžio 22 d. Komisija išsiuntė Gazprom prieštaravimo pareiškimą: ji nurodė, kad Gazprom piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atitinkamų šalių nacionalinėse gamintojų grandies didmeninio gamtinių dujų tiekimo rinkose, sudarydama laisvo dujų judėjimo tose šalyse kliūtis ir taip pažeisdama SESV 102 straipsnį, pagal kurį toks piktnaudžiavimas draudžiamas.
Prieštaravimo pareiškime Komisija nurodė, kad Gazprom strategija apėmė tris galimai konkurenciją ribojančios praktikos grupes:

  • pirma, sudarydama dujų tiekimo sutartis su atitinkamų šalių didmenininkais ir pramoniniais vartotojais Gazprom nustatė teritorinius apribojimus atitinkamose šalyse (prieštaravimai dėl teritorinių apribojimų);
  • antra, šie teritoriniai apribojimai leido Gazprom vykdyti nesąžiningą kainų politiką, nustatant pernelyg dideles kainas penkiose atitinkamose šalyse, t. y. Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje (prieštaravimai dėl kainų nustatymo praktikos);
  • trečia, dujas Bulgarijai ir Lenkijai Gazprom tiekė su sąlyga, kad didmenininkai suteiks tam tikras garantijas dėl dujų transportavimo infrastruktūros. Šios garantijos apėmė ieškovės, Lenkijos didmenininkės Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. sutikimą, kad Gazprom labiau kontroliuotų, kaip valdomos investicijos į vieno iš pagrindinių tranzitinių dujotiekių Lenkijoje – Jamalo dujotiekio – Lenkijos dalį (Jamalo prieštaravimai).

Siekdamas išspręsti šias konkurencijos problemas Gazprom pateikė Komisijai oficialų įsipareigojimų projektą, o gavusi suinteresuotųjų šalių pastabas – iš dalies pakeistą įsipareigojimų projektą (galutiniai įsipareigojimai). Vykstant šiai procedūrai 2017 m. kovo 9 d. ieškovė pateikė skundą, jame nurodė Gazprom piktnaudžiavimo praktiką, tai iš esmės sutapo su prieštaravimo pareiškime iškeltomis problemomis. Tačiau Komisija šį skundą atmetė.

2018 m. gegužės 24 d. Sprendimu (ginčijamas sprendimas) Komisija patvirtino ir pripažino privalomais Gazprom galutinius įsipareigojimus ir užbaigė administracinę procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/20034 9 straipsnį. Dėl šio sprendimo panaikinimo ieškovė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme; ji nurodė, kad Komisija kelis kartus pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį ir proporcingumo principą, nes įsipareigojimai buvo neišsamūs ir nepakankami, taip pat pažeidė kelias SESV nuostatas, ypač dėl to, kad sprendimas prieštaravo SESV 194 straipsniui ir Sąjungos energetikos politikos tikslams.

Bendrojo Teismo aštuntoji išplėstinė kolegija atmetė šį ieškinį.

Bendrasis Teismas nurodė, kad ginčijamame sprendime nėra nė vienos iš ieškovės šešiuose ieškinio pagrinduose nurodytų procedūrinių ar esmės klaidų. Visų pirma Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad Komisija patvirtino galutinius įsipareigojimus, nors jie neišsprendžia problemų, susijusių su Jamalo prieštaravimais. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnyje numatytos įsipareigojimų procedūros kontekste su proporcingumo principo laikymusi susiję reikalavimai negali būti suprantami taip, kad atitinkamų įmonių pasiūlyti įsipareigojimai turi apimti visas išankstiniame vertinime iškeltas konkurencijos problemas, net jei, kaip šiuo atveju, šis vertinimas pateikiamas prieštaravimo pareiškimo forma. Tačiau Komisija turėjo pagrįsti, kodėl šiuo atveju nebuvo prisiimti įsipareigojimai dėl Jamalo prieštaravimų.

Vykdydama šią pareigą Komisija nurodė, kodėl nereikalavo tokių įsipareigojimų. Komisija rėmėsi 2015 m. gegužės mėn. priimtu Urząd Regulacji Energetyki (Lenkijos energetikos reguliavimo tarnybos) sprendimu, kuriuo pagal Europos Sąjungos dujų sektorių reglamentuojančias teisės nuostatas Jamalo dujotiekio Lenkijos dalies operatorius Gaz-System S.A. sertifikuojamas kaip nepriklausomas sistemos operatorius (sertifikavimo sprendimas). Todėl, net jei Gazprom būtų bandžiusi labiau kontroliuoti, kaip valdomos investicijos į Jamalo dujotiekio Lenkijos dalį, vis tiek galutinių įsipareigojimų patvirtinimo etape pagal sertifikavimo sprendimą būtent Gaz-System turėjo lemiamą šių investicijų kontrolę, be to, kai kurios svarbios investicijos į šią dalį jau buvo atliktos. Taigi sertifikavimo sprendimu buvo galima išspręsti Jamalo prieštaravimuose iškeltas problemas. Naudodamasi savo diskrecija patvirtinti įsipareigojimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį, Komisija turėjo teisę patvirtinti galutinius įsipareigojimus, nors į juos nebuvo įtraukta jokios priemonės dėl Jamalo prieštaravimų.

Patvirtindama galutinius įsipareigojimus, nepaisant to, kad neįtraukti jokie įsipareigojimai dėl Jamalo prieštaravimų, Komisija taip pat nepažeidė lojalaus bendradarbiavimo principo. Bendrasis Teismas atmetė teiginį, kad Komisija sudarė kliūtis nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir teismams imtis veiksmų dėl minėtuose prieštaravimuose nurodytos praktikos. Nors nacionaliniai teismai ir konkurencijos institucijos negali priimti sprendimų, kurie prieštarautų ginčijamam sprendimui, Komisija nekonstatavo, kad nebuvo padaryta konkurencijos teisės pažeidimo. Taigi šis sprendimas netrukdo nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir teismams imtis veiksmų dėl Gazprom elgesio, susijusio su Jamalo prieštaravimais, ir taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius.

Antra, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, kuriame keliama abejonė dėl to, kad Komisija patvirtino galutinius įsipareigojimus, nors juose nebuvo tinkamai atsižvelgta į prieštaravimus dėl kainų nustatymo praktikos. Gazprom įsipareigojo į dujų tiekimo sutartis, ne mažiau kaip trejiems metams sudarytas su klientais iš penkių atitinkamų šalių, įtraukti naują tarifų formulių, pagal kurias nustatomos sutartinės kainos, peržiūros procesą. Šiame naujame procese, inter alia, numatyta, kad tos formulės turi atitikti minėtuose įsipareigojimuose nustatytas tarifų gaires ir kad bet kokius ginčus šiuo klausimu galima perduoti spręsti Sąjungoje įsteigtam arbitražo teismui. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atžvilgiu Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai patvirtino minėtą naują peržiūros procesą numatantį įsipareigojimą, užuot pareikalavusi atitinkamose sutartyse nedelsiant pakeisti numatytas tarifų formules.

Komisija taip pat nepadarė teisės klaidos, kai ginčijamame sprendime konstatavo, kad Sąjungoje įsteigtas arbitražo teismas privalo laikytis Sąjungos konkurencijos teisės ir ją taikyti. Iš tiesų Sprendime Eco Swiss Teisingumo Teismas patvirtino, kad SESV 101 ir 102 straipsniai yra viešosios tvarkos nuostatos, kurias nacionaliniai teismai turi taikyti ex officio ir patenkinti prašymą panaikinti arbitražo sprendimą, jei mano, kad jis prieštarauja šiems straipsniams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad Reglamentas Nr. 1/2003 susijęs su SESV 101 ir 102 straipsnių įgyvendinimu, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nacionaliniai teismai taip pat gali patenkinti prašymą panaikinti arbitražo sprendimą, jei mano, kad jis prieštarauja pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį priimtam sprendimui dėl įsipareigojimų.

Trečia, Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindą, pagal kurį kvestionuojama tai, kad Komisija pripažino galutinius įsipareigojimus, nors juose nebuvo tinkamai atsižvelgta į prieštaravimus dėl teritorinių apribojimų. Bendrojo Teismo nuomone, šiuo atžvilgiu Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, taip pat kiek tai susiję su įsipareigojimu nustatyti dujų pristatymo vietos pakeitimo mechanizmą. Ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, pagal kurį Komisija neatsižvelgė į Sąjungos energetikos politikos tikslus, įtvirtintus SESV 194 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, kiek tai susiję su įsipareigojimų procedūra, atlikdama išankstinį vertinimą Komisija gali atsižvelgti į kitomis Sutarties nuostatomis siekiamus tikslus ir preliminariai nuspręsti, kad nėra konkurencijos taisyklių pažeidimo. Tačiau nagrinėdama pateiktus įsipareigojimus Komisija tik patikrina, pirma, ar šie įsipareigojimai yra tinkami spręsti problemas, apie kurias ji informavo atitinkamą įmonę, ir, antra, ar pastaroji nepasiūlė mažiau privalomų įsipareigojimų, kurie taip pat būtų tinkami spręsti tas problemas, net jei ši procedūra negali lemti rezultato, kuris prieštarautų konkrečioms Sutarčių nuostatoms. Be to, bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė, kad galutiniai įsipareigojimai prieštarauja energetikos politikos tikslams arba solidarumo principui.

Penkta, kiek tai susiję su tariamais procedūros pažeidimais nagrinėjant Jamalo prieštaravimą, Bendrojo Teismo nuomone, Komisija nepadarė tokio pažeidimo konsultuodamasi su Patariamuoju komitetu konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančios padėties klausimais, kaip numatyta Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnyje. Konsultavimasis su komitetu yra esminis procedūros reikalavimas, tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad dėl Komisijos elgesio šis komitetas negalėjo pateikti savo nuomonės, grindžiamos visa turima informacija, taigi, ir to, kad padarytas pažeidimas, turintis įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad atlikdama rinkos tyrimą Komisija suklaidino suinteresuotąsias šalis.

Šešta, Bendrasis Teismas atmetė ieškovės argumentus, grindžiamus įvairių procesinių teisių pažeidimu, nagrinėjant jos 2017 m. kovo 9 d. skundą dėl tariamo Gazprom piktnaudžiavimo, kurie iš esmės sutampa su prieštaravimo pareiškime iškeltomis problemomis. Dėl Komisijos sprendimo nenagrinėti šio skundo vykdant administracinę procedūrą, kuri baigta priimant ginčijamą sprendimą, Bendrasis Teismas manė, kad nagrinėjamu atveju pradėti atskirą skundo nagrinėjimo procedūrą nebuvo savaime neteisėta, atsižvelgiant į teisėtus Komisijos motyvus, pagrįstus procedūros ekonomiškumu ir siekiu nevilkinti jau pažengusio bylos tyrimo, išplečiant jos dalyką.

Bendrasis Teismas patikslino: dėl to, kad pradėta atskira skundo nagrinėjimo procedūra, ieškovas negali netekti galimybės pasinaudoti teise kaip skundo pateikėjas gauti nekonfidencialios prieštaravimo pareiškimo versijos kopiją ir raštu pareikšti savo nuomonę per įsipareigojimų procedūrą. Šiuo atžvilgiu, nors lygiagrečiai vykstant abiem procedūroms Komisija išlaikė dviprasmybę dėl ieškovės dalyvavimo įsipareigojimų procedūroje ir jos teisės gauti prieštaravimo pareiškimo kopiją bei vykdant šią procedūrą pateikti su šiuo dokumentu susijusias pastabas, šios aplinkybės neturėjo įtakos jos galimybei veiksmingai pasinaudoti teisėmis per minėtą procedūrą, kuri buvo užbaigta priimant ginčijamą sprendimą.

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button