Teismai

ES Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo Intel skirta 1,06 mlrd. EUR bauda

2009 m. gegužės 13 d. sprendimu Europos Komisija skyrė 1,06 mlrd. EUR baudą mikroprocesorių gamintojai Intel už tai, kad nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi x86 procesorių pasaulinėje rinkoje ir įgyvendino strategiją, kuria buvo siekiama pašalinti konkurentus iš rinkos. Komisijos teigimu, šiam piktnaudžiavimui buvo būdingi dvejopo pobūdžio komerciniai veiksmai, kuriuos Intel vykdė prekybos partnerių atžvilgiu, t. y. nepaslėpti ribojimai ir sąlyginės nuolaidos. Konkrečiai kalbant apie pastarąsias, Intel suteikė nuolaidas keturiems strateginiams kompiuterinės įrangos gamintojams (Dell, Lenovo, Hewlett-Packard (HP) ir NEC) su sąlyga, kad šie iš jos pirks visus arba beveik visus jiems reikalingus x86 procesorius. Be to, Intel vykdė mokėjimus Europos mikroelektronikos įrenginių platintojai (Media-Saturn-Holding) su sąlyga, kad ši pardavinės kompiuterius išimtinai su Intel x86 procesoriais. Šios nuolaidos ir mokėjimai (toliau – ginčijamos nuolaidos) užtikrino keturių įrangos gamintojų ir Media-Saturn lojalumą ir taip žymiai sumažino Intel konkurentų gebėjimą konkuruoti jų gaminamų x86 procesorių pranašumu. Taigi dėl Intel antikonkurencinio elgesio sumažėjo pasiūla vartotojams ir paskatos diegti inovacijas. 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą Intel ieškinį, pareikštą dėl Komisijos sprendimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus Intel apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui.

Grįsdama apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo, Intel konkrečiai priekaištavo tam teismui, kad šis padarė teisės klaidą, nes ginčijamos nuolaidos nebuvo išnagrinėtos atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, rėmėsi prielaida, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteiktos nuolaidos už lojalumą dėl savo pobūdžio galėtų riboti konkurenciją, taigi nebuvo būtina analizuoti visų bylos aplinkybių ar juo labiau taikyti AEC kriterijaus (anglų k. žinomo kaip „as efficient competitor test“). Vis dėlto Komisija priimtame sprendime išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad tiek pat produktyvus konkurentas turėjo taikyti nekonkurencingas kainas, taigi ginčijamos nuolaidos galėjo išstumti tokį konkurentą iš rinkos. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant, ar nagrinėjamais veiksmais buvo įmanoma išstumti konkurentus, taigi Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti visus Intel argumentus dėl šio kriterijaus ir tai, kaip Komisija jį taikė. Kadangi Bendrasis Teismas neatliko tokios analizės, Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis, atsižvelgdamas į Intel pateiktus argumentus, išnagrinėtų galimybę ginčijamomis nuolaidomis riboti konkurenciją.

2022 m. sausio 26 d. sprendimu Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs jam grąžintą bylą, iš dalies panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek ginčijamos nuolaidos jame kvalifikuotos kaip piktnaudžiavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir skirta bauda Intel už visus jos veiksmus, kvalifikuotus kaip piktnaudžiavimas.

Bendrasis Teismas visų pirma patikslino ginčo apimtį grąžinus bylą. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad pradinio sprendimo panaikinimas buvo pagrįstas tik viena klaida, susijusia su tuo, kad pradiniame sprendime nebuvo atsižvelgta į Intel argumentus, kuriais buvo siekiama užginčyti Komisijos taikytą AEC kriterijų. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad į atliekamą analizę gali perkelti visus argumentus, kuriuose nėra Teisingumo Teismo nustatytos klaidos. Šiuo atveju, viena vertus, tai būtų pradinio sprendimo išvados dėl nepaslėptų apribojimų ir jų neteisėtumo pagal SESV 102 straipsnį. Bendrojo Teismo nuomone, Teisingumo Teismas iš esmės nepanaikino ginčijamame sprendime nustatyto skirtumo tarp tokius ribojimus lemiančių veiksmų ir kitų Intel veiksmų, kuriems vieninteliams taikomas aptariamas AEC kriterijus. Kita vertus, Bendrasis Teismas perkėlė pradiniame sprendime pateiktas išvadas, kad ginčijamame sprendime Komisija įrodė ginčijamų nuolaidų egzistavimą.

Tai patikslinęs Bendrasis Teismas pradėjo, pirma, nagrinėti reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą ir pateikė Teisingumo Teismo nustatytą metodą, skirtą įvertinti, ar taikant nuolaidų sistemą galima riboti konkurenciją. Šiuo klausimu jis priminė, kad nors dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės nustatyta išimtinių nuolaidų sistema gali būti kvalifikuojama kaip ribojanti konkurenciją, nes, atsižvelgiant į jos pobūdį, gali būti preziumuojamas jos ribojantis poveikis konkurencijai, šiuo atveju tai yra tik paprasta prielaida, kuri bet kuriuo atveju negali atleisti Komisijos nuo to sistemos antikonkurencinio poveikio tyrimo. Taigi tuo atveju, jei dominuojančią padėtį užimanti įmonė per administracinę procedūrą pateikia įrodymų, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir, konkrečiai kalbant, sukelti jai prikišamų išstūmimo iš rinkos padarinių, Komisija turi išanalizuoti, ar taikoma nuolaidų sistema įmanoma išstumti konkurentus. Vykdydama tokią analizę Komisija ne tik turi išnagrinėti, viena vertus, įmonės dominuojančios padėties dydį atitinkamoje rinkoje ir, kita vertus, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat nagrinėjamų nuolaidų suteikimo sąlygas ir tvarką, jų trukmę ir dydį, bet ir įvertinti, ar galėjo egzistuoti strategija, kuria siekta išstumti bent jau tokius pat produktyvius konkurentus. Be to, kadangi Komisija taikė AEC kriterijų, tai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos ji turi atsižvelgti vertindama, ar nuolaidų sistema gali riboti konkurenciją.

Antra, Bendrasis Teismas visų pirma patikrino, ar Komisijos atliktas ginčijamų nuolaidų galimybės riboti konkurenciją vertinimas yra pagrįstas taip apibrėžtu metodu. Šiuo klausimu jis iš pradžių pažymėjo, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad AEC kriterijus, kurį ji vis dėlto taikė, nebuvo būtinas, kad būtų galima įrodyti ginčijamų Intel nuolaidų piktnaudžiaujamąjį pobūdį. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad negali sutikti su šia išvada. Kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo nurodyta, kad AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant galimybę nagrinėjamomis nuolaidomis daryti išstūmimo poveikį, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti Intel pateiktus argumentus dėl šio kriterijaus.

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad galimybės ginčijamomis nuolaidomis riboti konkurenciją analizė yra konkurencijos teisės pažeidimo, šiuo atveju piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, egzistavimo įrodymo dalis, Bendrasis Teismas priminė taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir reikalaujamu įrodymų lygiu. Taigi pagal nekaltumo prezumpcijos principą, kuris taip pat taikomas šioje srityje, reikalaujama, kad Komisija nustatytų tokio pažeidimo buvimą, prireikus pasinaudodama tikslių ir nuoseklių įrodymų visetu, kad šiuo klausimu nekiltų jokių abejonių. Kai Komisija tvirtina, kad nustatytas faktines aplinkybes galima paaiškinti tik antikonkurenciniu elgesiu, nagrinėjamo pažeidimo buvimas turi būti laikomas nepakankamai įrodytu, jei atitinkamoms įmonėms pavyksta pateikti kitą įtikinamą faktinių aplinkybių paaiškinimą. Ir atvirkščiai, kai Komisija remiasi įrodymais, iš esmės galinčiais įrodyti pažeidimo buvimą, atitinkamos įmonės turi įrodyti, kad jų įrodomosios galios nepakanka.

Ketvirta, atsižvelgdamas būtent į šias taisykles, Bendrasis Teismas išnagrinėjo argumentus dėl klaidų, kurias neva padarė Komisija, taikydama AEC kriterijų. Šiuo klausimu jis nusprendė, kad Komisija nepakankamai teisiškai įrodė, jog kiekviena iš ginčijamų nuolaidų gali daryti išstūmimo poveikį, atsižvelgiant į Intel pateiktus argumentus dėl Komisijos atlikto reikšmingų AEC analizės kriterijų vertinimo.

Visų pirma, kalbant apie AEC kriterijaus taikymą Dell, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis vertindama „ginčijamą dalį“ Komisija galėjo pagrįstai remtis duomenimis, kuriuos žino kiti, nei dominuojanti bendrovė, ūkio subjektai. Vis dėlto, išnagrinėjęs šiuo klausimu Intel pateiktus įrodymus, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad jie gali sukelti teismui abejonių dėl šio vertinimo rezultato, taigi nusprendė, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi Komisija, buvo nepakankamos padaryti išvadai, kad bendrovei Dell suteiktos nuolaidos per tiriamąjį laikotarpį galėjo daryti išstūmimo poveikį. Antra, Bendrojo Teismo teigimu, tas pats pasakytina ir apie bendrovei HP suteiktų nuolaidų analizę, nes, be kita ko, neįrodyta, kad nustatytas išstūmimo poveikis buvo daromas visu pažeidimo laikotarpiu. Trečia, dėl skirtingomis sąlygomis grupės NEC bendrovėms suteiktų nuolaidų pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nustatė dvi Komisijos analizės klaidas, iš kurių viena turi įtakos sąlyginių nuolaidų vertei, o kita yra susijusi su nepakankamai pagrįsta vieną ketvirtį galiojančių rezultatų ekstrapoliacija visam pažeidimo laikotarpiui. Ketvirta, Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų dėl bendrovei Lenovo suteiktų nuolaidų galėjimo sukelti išstūmimo poveikį, nes Komisija padarė klaidų kiekybiškai vertindama nagrinėjamą atlygį natūra. Penkta, Bendrasis Teismas padarė tokias pačias išvadas dėl AEC kriterijaus taikymo Media-Saturn ir nusprendė, be kita ko, kad Komisija visiškai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių, siekdama išanalizuoti bendrovei NEC suteiktas nuolaidas, tam platintojui skirtų mokėjimų analizėje gautus vieno ketvirčio rezultatus ekstrapoliavo visam pažeidimo laikotarpiui.

Penkta, Bendrasis Teismas patikrino, ar ginčijamame sprendime buvo tinkamai atsižvelgta į visus kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar kainų nustatymo veikla gali turėti išstūmimo poveikį pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Šiuo klausimu jis konstatavo, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo kriterijaus, susijusio su tuo, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat neatliko teisingos nuolaidų trukmės analizės.

Taigi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos atlikta analizė yra neišsami ir bet kuriuo atveju neleidžia pakankamai teisiškai įrodyti, kad ginčijamomis nuolaidomis buvo galima daryti antikonkurencinį poveikį, todėl Bendrasis Teismas panaikino sprendimą tiek, kiek jame šie veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Galiausiai, kalbant apie tokio dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo poveikį baudos, kurią Komisija skyrė bendrovei Intel, dydžiui, Bendrasis Teismas manė negalintis nustatyti baudos, susijusios tik su nepaslėptais ribojimais, dydžio. Taigi jis visiškai panaikino ginčijamo sprendimo straipsnį, kuriuo Intel už nustatytą pažeidimą buvo skirta 1,06 mlrd. EUR bauda.

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button