LVAT pateikė klausimus Teisingumo Teismui dėl Europos Centrinio Banko priimtų aktų aiškinimo ir galiojimo

Administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėja ginčą tarp pareiškėjo UAB „Brink’s Lithuania“ (UAB „G4S Lietuva“ teisių perėmėjas) ir atsakovo Lietuvos banko.

Byloje ginčijamame Lietuvos banko sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalius standartus (toliau – Minimalūs standartai), taip pat 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES), iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (ECB/2012/19) (2012/507/ES) (toliau – Sprendimas ECB/2010/14) 6 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjui skirtas privalomas nurodymas užtikrinti, kad banknotų tvarkymo aparatai, kurie buvo patikrinti, neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5% netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų (patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo banknotų tvarkymo aparatai surūšiavo kaip tinkamus apyvartai daugiau nei 5 proc. testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų).

Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.

Bylos nagrinėjimo metu iškilo minėto Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo problema – kaip nurodyta teismo nutartyje, šios teisės normos (lietuvių kalba) lingvistinis aiškinimas suponuotų, kad automatizuotai eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrinantis subjektas (grynųjų pinigų tvarkytojas) turėtų laikytis Minimalių standartų. Kita vertus, keičiant Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje iš esmės nurodyta, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai yra skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos Sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai.

Jei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog Minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), teisėjų kolegijai taip pat kilo klausimas, ar tokiu atveju pareigos grynųjų pinigų tvarkytojams laikytis Minimalių standartų nustatymas nacionalinės teisės akte yra suderinamas su Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalimi, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra įtvirtinta pareiga naudoti banknotų tvarkymo aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais.

Pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, Minimalūs standartai yra skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš Minimalių standartų, skelbiamų ECB svetainėje, matyti, kad nėra nurodyta Minimalių standartų paskelbimo data, taip pat pakeitimų datos ar anksčiau galiojusių Minimalių standartų redakcijų tekstai. Taigi teisėjų kolegija suabejojo, ar Minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti ECB svetainėje, nepažeidžia teisinio saugumo principo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 2 dalies, ir gali būti laikomi privalomo pobūdžio, be kita ko, ar jais gali būti remiamasi nustatant grynųjų pinigų tvarkytojų pareigas, t. y. ar grynųjų pinigų tvarkytojui, pažeidusiam Minimalius standartus, gali būti skiriamas privalomas nurodymas.

Atsižvelgiant į tai, jog toks Minimalių standartų paskelbimo būdas yra nurodytas Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar ši teisės norma (Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis) tiek, kiek joje yra nurodytas toks eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalių standartų paskelbimo būdas, yra suderinama su SESV 297 straipsnio 2 dalimi, teisinio saugumo principu ir yra galiojanti.

LVAT yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

• Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog šioje teisės normoje minimų minimalių standartų privalo laikytis grynųjų pinigų tvarkytojas, kuris automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai?
• Jei pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį joje minimi minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis šių minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui?
• Ar Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti Europos Centrinio Banko svetainėje, neprieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai ir yra privalomi bei jais gali būti remiamasi grynųjų pinigų tvarkytojų atžvilgiu?
• Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje yra nurodyta, kad automatizuoto eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalūs standartai yra skelbiami Europos Centrinio Banko svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami, prieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai, ir todėl negalioja?

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija