Naujausios LAT nutartys apie prievolės pagal daugiabučio namo atnaujinimo kreditavimo sutartį pabaigą fizinio asmens bankroto byloje ar sprendimų priėmimą bendrovėse

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grąžinimą, ir proceso teisės normų, pasisakyta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti

Byloje sutartinė atsakomybė ieškovei už laiku nepakrautą ar neiškrautą krovinį galėtų būti taikoma tik nustačius, jog šalys tarpusavyje buvo suderinusios konkretų pakrovimo ir (ar) iškrovimo grafiką ir atsakovė kiekvienu atveju visas transporto priemones buvo pristačiusi į pakrovimo ar iškrovimo vieną 8 val. ryte (Sutarties 3.1.2–3.14 punktai). Teismai pagal byloje esančius įrodymus konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus krovinio pakrovimo ir iškrovimo grafiko. 

Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas priteistų sumų patikslinimas neatitinka rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos taisymo sampratos, nes šiuo patikslinimu iš esmės buvo pakeistos šalių teisės ir pareigos – dėl pakeisto skaičiavimo atsakovės prievolė ieškovei žymiai sumažinta. Be to, dėl pasikeitusios atsakovės prievolės dydžio apeliacinės instancijos teismas ne tik perskaičiavo priteistinas palūkanas, bet atitinkamai perskirstė šalių patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi toks pirmosios instancijos teismo sprendimo taisymas CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu negalėjo būti atliktas, nes buvo pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors apeliacinės instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, jog šiuo atveju taiso rašymo apsirikimo ar aritmetinę klaidą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde prašė taikyti šį institutą, o CPK 326 straipsniu tokia teisė  apeliacinės instancijos teismui nenustatyta, nusprendė, jog apeliacinio teismo teisėjų kolegija, tikslindama priteistas sumas, iš esmės taikė šį institutą. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių prievolės pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sutartį pabaigą fizinio asmens bankroto byloje, išaiškinta, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. – 6 straipsnio 6 dalies) norma dėl prievolių pagal daugiabučio namo atnaujinimo projektus vykdymo taikoma atsižvelgiant į FABĮ 19 ir 29 straipsnių normas, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą laikoma, kad visos fizinio asmens prievolės pagal atnaujinimo projektą, sudarytos vykdant kredito sutartį, vykdymo terminas yra pasibaigęs ir tokia prievolė visa apimtimi tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, o naujajam buto ar kitų patalpų įgijėjui, šias patalpas įgijusiam fizinio asmens bankroto procese, nepereina. Buto ar kitų patalpų daugiabučiame name savininkas vykdo normose nurodomas prievoles, susidariusias tuo metu, kai buvo buto ar kitų patalpų savininkas, ir buto ar kitų patalpų įgijėjui jos nėra perduodamos, nebent buto ar kitų patalpų perleidimo sutartyje yra susitarta kitaip. Šios normos nepaneigia FABĮ įtvirtinto reglamentavimo dėl skolų, susidariusių iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tenkinimo FABĮ nustatyta tvarka. Kadangi prievolės iš kredito sutarties pagal kredito sutartį pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu ir tokia prievolė turi būti vertinama kaip bankrutuojančio fizinio asmens buto ar kitų patalpų savininko įsiskolinimas, kasaciniame skunde aptartos CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio 6 dalies normos nesudaro pagrindo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir FABĮ nuostatas aiškinti kitaip, nei išaiškinta.

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės valdybos, o kai ji nesudaroma – bendrovės vadovo, ir visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos pasiskirstymą, taip pat bendrovės vadovo sprendimams priimti reikalingą gauti bendrovės įstatuose nustatytą visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, pabrėžta, kad įstatyme nenustatyta ribojimų visuotiniam akcininkų susirinkimui įstatuose nustatyti, be ABĮ išvardytų konkrečių atvejų, taip pat ir kitus atvejus, kai vadovo (valdybos) priimamiems sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pritarimas reiškia ne tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas perima vadovo (valdybos) kompetenciją, o tai, kad jis dalyvauja bendrovės sprendimų priėmimo procedūroje, nustatant tokią vadovo (valdybos) sprendimų priėmimo tvarką, kai vadovas (valdyba), priimdamas (priimdama) sprendimus ir gaudamas (gaudama) visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, išlieka atsakingas (atsakinga) už sprendimus ir jų pasekmes. Įstatuose nustatymu, kuriais atvejais pritarimas reikalingas, nėra apribojama vadovo (valdybos) kompetencija, o sukuriama jų sprendimų priėmimo procedūra, kurioje aktyviai dalyvauja visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarimas priimant sprendimus reiškia sprendimų priėmimo tvarkos nustatymą, o ne vadovo (valdybos) kompetencijos apribojimą. ABĮ nustatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (ABĮ 19 straipsnio 10 dalis). Įstatymuose nenustatyta galimybė bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui atšaukti vadovo priimtą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės atšaukti bendrovės vadovo priimtą sprendimą, kuriuo panaikinta direktoriaus pavaduotojo pareigybė ir pakeisti direktoriaus pareiginiai nuostatai. Atsakovė nepareiškė teisme reikalavimo pripažinti negaliojančiu ieškovės bendrovės vadovo sprendimą. Todėl byloje pareikštas ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės įsakymą dėl vadovo sprendimo atšaukimo yra teisiškai pagrįstas.