Generalinis advokatas: Vengrijos ir Lenkijos ieškiniai dėl Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo teisinės valstybės principų pažeidimo atveju turėtų būti atmesti
2020 m. gruodžio 16 d. Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė reglamentą, kuriame nustatytas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas, kai valstybėse narėse pažeidžiami teisinės valstybės principai. Siekiant šio tikslo pagal reglamentą Tarybai Europos Komisijos prašymu leidžiama, be kita ko, patvirtinti tokias priemones, kaip mokėjimų, atliekamų iš Sąjungos biudžeto, arba vienos ar kelių iš šio biudžeto finansuojamų programų patvirtinimo sustabdymas. Vengrija ir Lenkija pareiškė ieškinius dėl reglamento panaikinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Jų prašymas grindžiamas, be kita ko, reglamentui priimti teisinio pagrindo nebuvimu arba tuo, kad jis yra netinkamas, jo nesuderinamumu su ESS 7 straipsniu ir teisinio tikrumo principo pažeidimu.
Šiandien pateiktoje išvadoje generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona, visų pirma, nurodo, kad reglamento tikslas – sukurti konkretų mechanizmą, užtikrinantį teisingą Sąjungos biudžeto vykdymą, kai valstybė narė padaro teisinės valstybės principų pažeidimų, kurie kelia pavojų tinkamam Sąjungos lėšų valdymui arba jos finansiniams interesams. Šiomis aplinkybėmis jis pabrėžia, kad reglamentu nesiekiama apsaugoti teisinės valstybės taikant sankcijų mechanizmą, panašų į ESS 7 straipsnyje nustatytąjį, o veikiau įtvirtinama finansinių sąlygų priemonė šiai Sąjungos vertei išsaugoti. Jo nuomone, Sąjungos institucijų vertinimo galia saugo šią teisėkūros galimybę, kuri negali būti kvalifikuojama kaip akivaizdžiai klaidinga, nes teisinės valstybės principų laikymasis gali turėti esminės reikšmės tinkamam viešųjų finansų veikimui ir teisingam Sąjungos biudžeto vykdymui.
Be to, pabrėžiama, kad reglamente reikalaujama, kad tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir biudžeto vykdymo būtų pakankamai tiesioginis ryšys, kad jis būtų taikomas ne visiems teisinės valstybės principų pažeidimams, o tik tiems, kurie susiję su Sąjungos biudžeto valdymu. Galutinių iš Sąjungos biudžeto finansuojamų išlaidų programų gavėjų apsauga yra tipiška ir logiška pasidalijamojo šių lėšų valdymo priemonė, todėl Sąjungos institucijų priimtą finansinę pataisą turi padengti pažeidimą padariusi valstybė narė ir to neperkelti su pažeidimu nesusijusiems lėšų gavėjams. Generalinis advokatas laikosi nuomonės, kad tiek reglamento tikslas, tiek turinys rodo, kad jis yra finansinio pobūdžio taisyklė, kaip apibrėžta SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kad dėl to šis straipsnis galėjo būti tinkamas teisinis pagrindas jam priimti.
Antra, generalinis advokatas mano, kad ESS 7 straipsnis nesuteikia teisės Sąjungos įstatymų leidėjui teisės nustatyti kito panašaus mechanizmo, kurio tikslas būtų apsaugoti teisinę valstybę ir kuriame būtų numatytos panašios sankcijos. Vis dėlto jis nurodo, kad ESS 7 straipsnis nedraudžia užtikrinti apsaugos kitomis priemonėmis, išskyrus šioje nuostatoje numatytas priemones, jei jų esminės savybės skiriasi nuo minėtu straipsniu garantuojamos apsaugos. Jis primena, kad Teisingumo Teismas jau susiejo pasekmes su Sąjungos vertybių pažeidimu, ypač Europos arešto orderio ir nacionalinių teisėjų nepriklausomumo srityse, nors tais atvejais nebuvo pasiremta ESS 7 straipsniu. Generalinis advokatas mano, kad Sąjungos institucijų, kurios konkrečiose srityse bando reaguoti į tam tikrus teisinės valstybės vertybės pažeidimus, turinčius įtakos biudžeto valdymui, taisyklės yra suderinamos su Sutartimis. Nors pagal ESS 7 straipsnį priemonių priėmimas priklauso nuo to, ar valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sąjungos vertybes, reglamente tik kalbama apie valstybės narės padarytą teisinės valstybės principų pažeidimą, kuris turi rimtą ir tiesioginį poveikį arba gali turėti įtakos patikimam biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai.
Generalinio advokato teigimu, reglamento mechanizmas primena kitas finansines sąlygų ir biudžeto vykdymo priemones, kurios egzistuoja įvairiose Sąjungos teisės srityse, bet nėra įtvirtintos ESS 7 straipsnyje. Be to, skirtingai nei reglamente, ESS 7 straipsnyje reikalaujama, kad būtų rimtai ir nuolat pažeidžiamos bet kurios Sąjungos vertybės, o ne tik teisinės valstybės principai. Dėl šios priežasties SESV 269 straipsnyje numatytas Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimas, susijęs su ESS 7 straipsniu, netaikomas reglamentui, kuriam taikoma visapusiška SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė. Be to, reglamento 6 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka skiriasi nuo nustatytosios ESS 7 straipsnyje ir nepažeidžia institucinės pusiausvyros principo, nes vykdomųjų galių priskyrimas Tarybai patenka į plačią 322 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtiną biudžeto vykdymo sąvoką ir nepažeidžia SESV 317 straipsnio, pagal kurį Komisijai suteikiami įgaliojimai vykdyti biudžetą griežtąja prasme. Generalinis advokatas mano, kad reglamentas yra suderinamas su ESS 7 straipsniu.
Generalinio advokato nuomone, teisinės valstybės apibūdinimas remiantis minėtais principais atitinka minimalius aiškumo, tikslumo ir nuspėjamumo reikalavimus, kurių reikalauja teisinis tikrumas. Iš tiesų, valstybės narės turi pakankamai žinių apie iš jų kylančius įsipareigojimus, ypač jei manoma, kad didžioji dalis jų buvo suformuoti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
Susiklosčius tokioms sąlygoms generalinis advokatas siūlo Teisingumo Teismui atmesti Vengrijos ir Lenkijos ieškinius dėl panaikinimo.
ES Teisingumo Teismo informacija
