Komentarai

D. Barysė. Požiūris į technologijų diegimą teismuose

Besitęsianti SARS-CoV-2 viruso sukelta situacija pastūmėjo teismus ieškoti būdų vykdyti savo funkcijas. Daugėja ne tik įrankių ir algoritmų, pritaikytų teismams, kartu stiprėja įsitikinimas, kad teisėjų ir teismų darbas gali visiškai kitaip atrodyti galbūt net ir po kelerių metų. Ką apie teisės technologijas teismuose žino teisininkai ir teismų klientai Lietuvoje?

Įgyvendinant podoktorantūros stažuotės projektą „Technologijos, teisės ir teisingumas: dirbtinis intelektas ar žmogus?“ atliktos kelios apklausos, kuriose tyrinėti teisininkų (ir teisės studentų) bei teismų klientų įsitikinimai ir lūkesčiai apie teisės technologijas teismuose. Iš viso apklausta 719 asmenų, iš kurių 34,5 proc. yra teisininkai, 52 proc. dalyvavę teismo procesuose. Apklausos vykdytos 2020 spalio-lapkričio ir 2021 balandžio-gegužės mėnesiais.

Kaip gerai žinome, kokios technologijos jau egzistuoja?

Ar žinojote, kad kai kuriose šalyse teisėjai (-os) jau turi galimybę naudotis programa, kuri pateikia teisėjui (-ai) išsamią bylos analizę, įvertina argumentus, identifikuoja galimas bylos baigtis? Vykdomo projekto dalyviams buvo pateikti teiginiai apie egzistuojančias teisės technologijas ir buvo paprašyta nurodyti, ar jie yra susipažinę su jomis pasirenkant vieną iš atsakymo variantų (nuo „visiškai nieko apie tai nežinau“ iki „Išbandžiau šią ar panašią technologiją“). Daugiausiai girdėtas ir net išbandytas algoritmas, galintis rasti reikalingą informaciją, pvz., aktualius teisės aktus ir teismo praktiką, daug greičiau nei žmogus, taip pat sistemos, automatiškai generuojančios teisinius dokumentus. Mažiausiai žinome apie  algoritmą, kurie formuluoja bylai tinkamus argumentus ir teisėjas (-a) gali juos panaudoti sprendimui byloje pagrįsti, taip pat „robotas“, siūlantis bausmės pobūdį ir dydį byloje.

Suprantama, kad teisininkai (kartu su teisės studentais) reikšmingai daugiau žino apie teisės technologijas palyginti su teismų klientais ir kai kurie jau yra išbandę dalį technologijų. Įdomu, kad asmenys, kuriems teko išklausyti vieną ar daugiau teisės disciplinų, taip pat yra labiau susipažinę su teisės technologijomis nei tie, kuriems iš viso neteko studijuoti teisės. Beje, teisės studentų žinios iš esmės prilygsta teisininkų žinioms, nors ir yra kiek menkesnės. Svarbu paminėti, kad tyrime galėjome įvertinti tik pirmojo lygio žinias – apie tai, kokios yra technologijos, bet ne tai, kaip tos technologijos veikia, jų diegimo problemas ir kt.

Nuotrauka Alex Knight iš Unsplash

Kylančios rizikos

Tyrimo dalyvių buvo prašyta įvertinti rizikas, susijusias su technologijų naudojimu teisme. Tyrimo dalyviams buvo pateikti teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti skalėje nuo 1 – visiškai nesutinku iki 7 – visiškai sutinku. Iš pirmojo ir antrojo tyrimų rezultatų paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai labiausiai sutinka, kad labiausiai tikėtinos yra šios rizikos įdiegus daugiau technologijų „teismai praras žmogiškumą“ (vidurkis 5,148 iš 7 balų), „gali prastai veikti ir sukelti daug problemų“ (vidurkis 4,89 balai iš 7), „technologijomis galėtų būti piktnaudžiaujama“ (4,50 iš 7), „technologijų diegimas sukeltų riziką teismų valdomai jautriai informacijai“ (4,25 iš 7).

Teisingumo lūkesčiai

Kitas svarbus technologijų diegimo teismuose aspektas – teisingumas. Kaip technologijos gali paveikti teismų teisingumą? Nors jau nemažai žinoma apie teismų problemas, taip pat intensyviai nagrinėjami ir algoritmų teisingumo iššūkiai. Projekte tyrinėjome tyrimo dalyvių įsitikinimus apie teisingumo aspektus, siejamus su procedūriniu teisingumu, pvz., nešališkumą, galimybę išreikšti savo nuomonę ir poziciją.

Pirmame tyrime prašyta įvertinti teiginius apie tai, ar potencialiai padidėtų teismo procesų teisingumas įdiegus daugiau technologijų teismuose. Nors visi tyrimo dalyviai labiausiai linkę sutikti, kad technologijos galėtų padidinti teismų priimamų nešališkumą (vidurkis 5,03 balai iš 7), tuo labiausiai tiki teisinio išsimokslinimo neturintys asmenys; mažiausiai – teisės studentai ir teisininkai. Panašiai manoma, kad įdiegus daugiau technologijų, teismais būtų galima labiau pasitikėti (vidurkis 4,27 balo iš 7). Ir šiuo atveju prasčiausią nuomonę turi teisininkai. Įdomu, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių labiau nesutikti nei sutikti linkę su teiginiais, kad su technologijomis teismų sprendimai būtų suprantamesni, su žmonėmis būtų elgiamasi pagarbiau, žmonės galėtų geriau išreikšti savo nuomonę ir poziciją. Įdomu, kad neturintiems teisinio išsimokslinimo atrodo, kad teismų sprendimai galėtų būti teisingesni įdiegus daugiau technologijų (vidurkis 4,2 iš 7), tačiau taip neatrodo nei teisininkams, nei teisės studentams (bendras vidurkis 3,28 balo iš 7). Šie rezultatai gali rodyti, kad teisininkai mažiau nei kiti piliečiai tiki technologijų galimybėmis padidinti teisingumą.

Antroje apklausos dalyje vertinome tyrimo dalyvių lūkesčius apie teismo procesus, jei juose būtų įdiegta daugiau technologijų. Santykinai daugiausiai iš technologijų tikisi teisės studentai, santykinai mažiausiai niekada nestudijavę jokių teisės disciplinų – nors skirtumai tarp vidutinių vertinimų nėra dideli, matoma tendencija visuose teiginiuose. Tikimasi, kad teismų procesai, kuriuose naudojamos teisės technologijos, bus nešališki (vidurkis 5,70 iš 7), pagrįsti tikslia informacija (6,07), nepažeis etikos ir moralės principų (6,08), užtikrins galimybę pareikšti savo požiūrį ir nuomonę bei pateikti argumentus (6,18), užtikrins pagarbų elgesį (6,22) ir bus išsamiai paaiškinta, koks technologijų vaidmuo procese (6,22). Matyti, kad keliami aukšti teisingumo lūkesčiai, tačiau sunku įvertinti, ar jie keliami teismo procesams apskritai, kokia dalis lūkesčių tenka technologijoms.

Požiūris į technologijų diegimą teismuose

Kai kuriomis technologijomis galėtų naudotis tik teisininkai, tačiau kitomis – tokiomis kaip dokumentų pateikimo sistemos – taip pat ir teismų klientai. Abiejose apklausose vertintas tyrimo požiūris į technologijų diegimą teismuose.

Pirmajame tyrime pritariama, kad „norint užtikrinti teismų efektyvumą, būtina diegti naujas technologijas (vidurkis 5,10 balai) ir sekant kitų šalių pavyzdžiu, „tą patį reikėtų daryti ir Lietuvoje“ (vidurkis 5,08 balai). Šiais klausimais ir teisininkų, ir kitų tyrimo dalyvių nuomonė iš esmės sutampa. Antrojo tyrimo rezultatai panašūs, atitinkamų teiginių vidurkiai svyruoja apie 5 balus iš 7. Tačiau taip pat pastebėta, kad labiau išsiskiria teisininkų ir teisės studentų požiūris – nors statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų nuomonių stebimas tik keliuose teiginiuose, matyti tendencija, kad teisininkai gali būti labiau linkę pritarti technologijų diegimui teismuose nei teisės studentai, vis tik, nei vienų, nei kitų išreikštas pritarimas nėra labai stiprus.

Teismų pasirengimas diegti technologijas

Pirmojoje apklausoje taikytas modelis leidžia įvertinti ne tik suvoktą naudingumą ar tai, kaip lengva naudotis technologijomis, bet ir lengvinančias sąlygas – šiuo atveju, teismų pasiruošimą diegti naujas technologijas teismuose. Gauti rezultatai rodo, kad tyrimo dalyviai nėra tikri, kiek teismai pasiruošę automatizuoti kai kuriuos procesus ir funkcijas (vidurkis 4,2 iš 7 balų, kai 4 yra vidutinė reikšmė, nurodanti, kad asmuo nei sutinka, nei nesutinka su pateiktu teiginiu), teismų darbuotojai turi pakankamai žinių ir įgūdžių (4,07 balai), teismuose yra reikalingų specialistų (4,37 balai). Dar mažiau tikima, kad teisėjai turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų naudotis naujomis technologijomis (vidurkis 3,84 balo) ir kad teismuose yra išteklių, reikalingų naujoms technologijoms diegti (3,70).

Pasitikėjimas teisės technologijomis

Antrojoje apklausoje technologijų priėmimo modelis praplėstas pasitikėjimo technologijomis konstruktu. 7 balų skalėje prašėme įvertinti kelis teiginius, pvz., „Manau, kad teisės technologijos padėtų priimti teisingus sprendimus teismo procesuose“, „Bendrai paėmus, aš galėčiau pasitikėti teisės technologijomis teismuose“. Rezultatai atskleidė, kad tyrimo dalyviai nėra linkę itin pasitikėti teisės technologijomis (bendras vidurkis 4,56 balo iš 7). Įdomu, kad labiausiai teisės technologijomis pasitiki asmenys, studijavę vieną ar kelias teisės disciplinas, mažiausiai – teisės studentai. Teisininkų nuomonė iš esmės sutampa su teisės studentų.

Ne tik COVID-19, bet ir kitos priežastys, pvz., didelis neišspręstų bylų kiekis (pvz., 78 milijonai Brazilijoje) skatina vis labiau automatizuoti teismų procesus. Lietuva iš esmės neatsilieka su technologijomis įvairiose gyvenimo srityse, priešingai, kaip viena iš Baltijos šalių, naudojame nemažai įvairių įrankių ir turime skaitmenizuotų procesų ne tik visuomeniniame gyvenime, bet ir teismuose. Apibendrinant dviejuose tyrimuose gautus rezultatus galima pasakyti, kad technologijos teismuose yra vertinamos su atsarga.  

Dr. Dovilė Barysė yra VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslo darbuotoja

Straipsnis parengtas vykdant podoktorantūros stažuotės projektą „Technologijos, teisė ir teisingumas: dirbtinis intelektas ar žmogus?”. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0116) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Back to top button