EŽTT: Lietuva gali riboti paramą jaunoms šeimoms pagal amžių
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė sprendimą byloje Šaltinytė v. Lietuva (32934/19) ir nusprendė, jog pareiškėja nebuvo diskriminuojama dėl amžiaus, kai valstybė jai nesuteikė jaunoms šeimos skirtos paramos būsto įsigijimui, kadangi ji buvo vyresnė nei įstatyme numatytos amžiaus ribos. Teismas pareiškė, kad Vyriausybė turi teisę nustatyti amžiaus ribą teikiamos paramos kontekste.
Pareiškėja, gimusi 1979 m., 2016 metais kreipėsi dėl paramos jaunoms šeimoms, teikiamos pirmojo būsto įsigijimui, tačiau Lietuvos institucijos paramą suteikti atsisakė, nes ji buvo vyresnė, nei įstatyme apibrėžta 35-erių metų riba. Netrukus moteris kreipėsi į teismą teigdama, kad toks sprendimas yra diskriminacinis dėl amžiaus. Tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tuomet įvertino, kad įstatymų leidėjai turi teisę spręsti, kokios šeimos turi galimybę sulaukti paramos. LVAT taip pat atsisakė dėl skundo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
EŽTT pritarė Lietuvos teismams nustatęs, kad amžiaus ribos nustatymas buvo teisėtas, kadangi atitinka visuomenės interesus bei juo siekiama išspręsti emigracijos ir populiacijos mažėjimo problemą. Pasak teismo, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis neriboja valstybių laisvių nuspręsti, ar turėti kokios nors formos socialinės apsaugos sistemą, arba pasirinkti išmokų rūšį ar dydį.
Vyriausybė pateikė įvairius tokio įstatymo pagrįstumo įrodymus, kurie pagrinde siejosi su demografine šalies situacija. Pasak teismo. nustatyta amžiaus riba yra pagrįsta objektyviomis priežastimis – vidutiniškai Lietuvoje poros susituokia 31-34 metų, o vaikų susilaukiančių mamų virš 35 metų sparčiai daugėja. Taip pat teismas įvertino, jog sudėtingesnė jaunų šeimų finansinė padėtis yra svarbus faktorius, lemiantis sprendimą susilaukti vaikų ar emigruoti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad jokios moters ar jos dukros teisės nebuvo pažeistos joms nesuteikiant šios paramos, kadangi pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti kitomis teikiamomis paramos priemonėmis, prieinamoms tėvams su vaikais šalyje. Pažeidimas taip pat nenustatytas pagal EŽTK 6 straipsnį, kai LVAT teisėjų kolegija atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. EŽTT pasisakė, kad LVAT pateikė svarias priežastis, kodėl atsisakė į jį kreiptis su paklausimu bei savo nutartyje rėmėsi Konstitucinio Teismo praktika.
