KT: ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio asmenims, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą

Kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 112 str. 1 d.).

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę taip pat ir asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau tik tada, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Sprendimą dėl asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, prašymo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą priima prašymą gavęs teismas (ABTĮ 113 str. 2 d.). Kad teismas, gavęs tokį prašymą, priimtų sprendimą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą, pirmiausia jis turi nustatyti, kad ginčijamas norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą[1]. Vadinasi, asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tik tokiu atveju, jeigu tas norminis administracinis aktas yra susijęs su jo teisių ar saugomų interesų pažeidimu.

Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo buvo koreguotas bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo mieste specialusis planas. Apygardos administracinis teismas atsisakė priimti šį pareiškėjos skundą, nustatęs, kad kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi tik asmenys, įvardyti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti jos skundą, kuriuo ji ginčijo norminį administracinį aktą, pareiškėja kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nenustatyta, kad šioje nuostatoje expressis verbis nenurodyti asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, konstitucingumą.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad asmenims, manantiems, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, yra sudaryta galimybė inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą teisme. Todėl nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad ginčijama ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies nuostata užkerta kelią kreiptis į administracinį teismą ir inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą asmenims, expressis verbis nenurodytiems joje. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiškėjos individualus konstitucinis skundas nežinybingas Konstituciniam Teismui, todėl atsisakė jį nagrinėti.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė „Administracinės teisės pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link“

[1] Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019.