EŽTT: Rusija atsakinga už A. Litvinenkos nužudymą

Byloje Carter v. Russia (no. 20914/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, jog Rusija buvo atsakinga už Vladimiro Putino ir jo vykdomos politikos kritiko Aleksandro Litvinenkos nužudymą 2006 metais, kuomet šis buvo apnuodytas radioaktyvia medžiaga Polonium 210.

A. Litvinenko dirbo Rusijos saugumo tarnybose (KGB ir FSB), tačiau 1998m. paskelbė, jog jo buvo paprašyta įvertinti vieno turtingo verslininko nužudymo galimybę. Netrukus jis buvo atleistas ir nuo 2001m. gyveno Londone, kur jam ir jo žmonai buvo suteiktas prieglobstis nuo persekiojimo. Gyvendamas Londone A. Litvinenka atvirai kritikavo V. Putiną, apie tai parašė keletą knygų, bendradarbiavo išaiškinant korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus Rusijos žvalgybos tarnybose.

2006 metais Londone tris kartus lankėsi ilgametis A. Litvinenko pažįstamas Andrejus Lugovas su Dmirtijumi Kovtunu. Pirmosios jų vakarienės su A. Litvinenko metu jis pasijuto blogai ir negalavo dvi dienas. Trečią kartą jiems vėl apsilankius Londone, trise vyrai susitiko viešbutyje ir gėrė arbatą, kurioje, kaip vėliau išsiaiškinta, buvo radioaktyvios medžiagos. Šios medžiagos buvo rasta ir A. Lugovo bei D. Kuvtuno kambaryje, visose jų susitikimo vietose, lėktuve, kuriuo jie skrido ir kitose vietose. 2006 m. Rusijos generalinis prokuroras pradėjo vidaus tyrimą, apie kurį EŽTT turėjo nedaug informacijos. 2016 metų sausį JK buvo patvirtintas nunuodijimo faktas, atmestos kitos mirties versijos, o taip pat nustatyta, kad dėl nunuodijimo kalti A. Lugovas bei D. Kuvtunas.

Įvertinęs aplinkybes Teismas nusprendė, jog Rusija pažeidė Konvencijos 38-tą straipsnį, nes nepateikė prašomos medžiagos ir dokumentų, būtinų Teismui nagrinėjant bylą. Rusijai taip pat nepavyko įrodyti, kad šalyje atliktas tyrimas buvo efektyvus ir galėjo padėti surasti tikruosius žmogžudystės kaltininkus.

Kadangi A. Litvinenko nužudymas įvyko ne Rusijoje, Teismas taip pat siekė įvertinti, ar Rusija gali turėti jurisdikciją vadovauti agentams už šalies teritorijos ribų. Teismas nusprendė, jog nekyla abejonių jog du minėti agentai nunuodijo A. Litvinenką, tai darydami planuotai, keletu bandymų ir sudėtingai prieinamu radioaktyviu izotopu. Teismas taip pat įvertino, jog šie du vyrai neturėjo jokių asmeninių nužudymo priežasčių, taip pat savarankiškai nebūtų gavę prieigos prie pavojingos cheminės medžiagos. Dėl šių aplinkybių teismui nekilo abejonių, jog A. Lugovas ir D. Kuvtunas veikė pagal Rusijos valdžios nurodymus.

Kadangi Vyriausybė nesistengė įrodyti, kad J. Litvinenkos nužudymas gali būti pateisinamas pagal 2 straipsnio (teisė į gyvybę) antroje dalyje nurodytas išimtis, Teismas nustatė ir šio straipsnio pažeidimą.

Rusija turi sumokėti pareiškėjui 100 000 eurų (EUR) dėl neturtinės žalos atlyginimo žala ir 22 500 Eur bylinėjimosi išlaidų