Europos Komisija priėmė naujas būsimų infrastruktūros projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gaires
Europos Komisija paskelbė naujas 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo technines gaires. Jos padės klimato kaitos aspektus integruoti į būsimą investavimą į infrastruktūros, įskaitant pastatus, tinklo infrastruktūrą, įvairias konstrukcines sistemas ir turtą, projektus ir jų rengimą. Todėl Europos instituciniai ir privatieji investuotojai turės galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl projektų, laikomų suderinamais su Paryžiaus susitarimu ir ES klimato srities tikslais.
Taigi priimtos gairės padės ES įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, laikytis Europos klimato teisės akto reikalavimų ir daugiau ES lėšų skirti ekologiškiems sprendimams. Jos dera su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo trajektorija, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas šių dujų kiekis būtų sumažintas 55 proc. ir iki 2050 m. būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas, atitinka principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ bei reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams principą, taip pat reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, taikomuose keliems ES fondams: „InvestEU“, Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Sanglaudos fondui (SF) ir Teisingos pertvarkos fondui (TPF).
Klimato kaitos poveikis jau atsiliepia ilgaamžiam turtui ir infrastruktūrai, pvz., geležinkeliams, tiltams ar elektrinėms, ir ateityje turėtų būti dar didesnis. Pavyzdžiui, ypač daug dėmesio reikia skirti statyboms teritorijose, kurios gali būti paveiktos jūros lygio kilimo; lygiai taip pat geležinkelio bėgių atsparumas karščiui turi būti skaičiuojamas pagal prognozuojamą aukštesnę maksimalią temperatūrą, o ne istorines vertes. Todėl svarbu aiškiai identifikuoti infrastruktūrą, kuri yra parengta ateityje užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir būti atspari klimato kaitos poveikiui, ir atitinkamai investuoti į tokią infrastruktūrą.
Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas yra procesas, kuriuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės įtraukiamos į infrastruktūros projektų rengimą. Šiandien priimtose techninėse gairėse nustatyti bendrieji fizinės su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir valdymo principai ir praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint infrastruktūros projektus ir programas. Šis procesas yra padalytas į dvi pakopas (švelninimą ir prisitaikymą) ir du etapus (tikrinimą ir išsamią analizę), o klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo patvirtinimas dokumentais ir patikrinimas laikomas svarbiu pagrindu priimant investicinius sprendimus.
Konkrečiai gairėse nustatyta, kad infrastruktūros, kurios gyvavimo trukmė ilgesnė nei iki 2050 m., projekto eksploatavimas, techninė priežiūra ir galutinis eksploatacijos nutraukimas turėtų vykti laikantis poveikio klimatui neutralumo sąlygų, galbūt atsižvelgiant į tokius žiedinės ekonomikos aspektus kaip medžiagų perdirbimas arba paskirties keitimas. Naujų infrastruktūros projektų atsparumą klimato kaitai reikėtų užtikrinti tinkamomis prisitaikymo priemonėmis, remiantis su klimatu susijusios rizikos vertinimu.
Papildomos investicijų ne į infrastruktūrą klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės pateikiamos Komisijos pranešime (2021/C 280-01).
Glaudžiai bendradarbiaudama su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir su EIB grupe Komisija parengė naujas infrastruktūros projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo technines gaires.
Jos visų pirma skirtos projektų vykdytojams ir ekspertams, dalyvaujantiems rengiant infrastruktūros projektus. Jos taip pat gali būti naudingas informacijos šaltinis valdžios institucijoms, įgyvendinantiesiems partneriams, investuotojams, suinteresuotiesiems subjektams ir kitiems.
Remiantis patirtimi, įgyta 2014–2020 m. laikotarpiu užtikrinant didelės apimties projektų klimatosauginį tinkamumą, šiose gairėse į klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą taip pat įtraukti projekto ciklo valdymo (PCV), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procesai bei įtrauktos rekomendacijos, kuriomis siekiama padėti vykdyti nacionalinius klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesus valstybėse narėse.
Europos Komisijos informacija
