Institucijos

Paskelbta antroji ES teisinės valstybės principo taikymo ataskaita

Šiandien Europos Komisija paskelbė antrąją visos ES teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą: komunikatą apie padėtį visoje ES ir kiekvienai valstybei narei skirtus atskirus šalies skyrius. 2021 m. ataskaitoje apžvelgiami pokyčiai nuo praėjusio rugsėjo mėn., išsamiau vertinamos ankstesnėje ataskaitoje nustatytos problemos ir atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį. Apskritai iš ataskaitos matyti, kad valstybėse narėse įvyko daug teigiamų pokyčių, be kita ko, sprendžiamos 2020 m. ataskaitoje nustatytos problemos. Tačiau esama padėtis tebekelia susirūpinimą, o susirūpinimas dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse net išaugo, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir žiniasklaidos padėties. Ataskaitoje taip pat pabrėžiamas didelis nacionalinių sistemų atsparumas per COVID-19 pandemiją. Ši pandemija taip pat parodė, kaip svarbu sugebėti užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą laikantis teisinės valstybės principo.

Pagrindinės išvados dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties valstybėse narėse

2021 m. ataskaita grindžiama ankstesnės ataskaitos metodika ir taikymo sritimi, o daugiausia dėmesio joje skiriama keturiems pagrindiniams elementams: teisingumo sistemai; kovos su korupcija sistemai, žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos laisvei, ir kitiems instituciniams klausimams, susijusiems su stabdžių ir atsvarų sistema

Kalbant apie Lietuvą, pabrėžta, kad Lietuvoje teisminė sistema veikia efektyviai, gerai išnaudojami elektroninių sistemų resursai. Tačiau pabrėžiama, kad vis stringa teismų vadovų paskyrimai. Pagaliau paskirta Konstitucinio Teismo pirmininkė, tačiau vis dar neišpręsta situacija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pasisakoma, kad Lietuvos advokatūra vis kelia klausimą dėl advokatų profesinės paslapties tinkamą apsaugą.

  1. Teisingumo sistemos

Beveik visos valstybės narės vykdo reformas, susijusias su jų teisingumo sistemomis, nors tų reformų aprėptis, forma ir pažanga skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse imtasi arba imamasi priemonių teismų nepriklausomumui stiprinti, pavyzdžiui, vykdant reformas, susijusias su teisėjų tarybomis, teisėjų skyrimu ir prokuratūros nepriklausomumu bei savarankiškumu. Tačiau kelios valstybės narės toliau vykdė reformas, kuriomis silpninamos jose taikomos teismų nepriklausomumo apsaugos priemonės, todėl didėja susirūpinimas dėl esamų problemų arba kyla susirūpinimas dėl naujų problemų, susijusių su didesne vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios įtaka jų teisingumo sistemų veikimui. Be to, kai kuriose valstybėse narėse teismų nepriklausomumui dar labiau kenkia politiniai išpuoliai ir daugkartiniai bandymai apriboti teisėjų ar teisminių institucijų galias. Po to, kai buvo priimta 2020 m. ataskaita, ES Teisingumo Teismas dar kartą patvirtino veiksmingos teisminės apsaugos svarbą, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principo taikymas. Galiausiai, COVID-19 pandemija paaštrino suvokimą, kad reikia skubiai modernizuoti teisingumo sistemas, ir paskatino atkreipti dėmesį į skaitmenizacijos teikiamas galimybes.

  1. Kovos su korupcija sistemos

ES valstybės narės ir toliau yra tarp pažangiausių pasaulio mastu – dešimt valstybių narių yra dvidešimtuke šalių, laikomų mažiausiai korumpuotomis pasaulyje. Kelios valstybės narės šiuo metu priima arba peržiūri nacionalines kovos su korupcija strategijas arba veiksmų planus. Daugelis ėmėsi priemonių, kad sustiprintų korupcijos prevencijos ir etikos sistemas, įskaitant taisykles dėl interesų konfliktų, lobistinės veiklos skaidrumo ir „sukamųjų durų“ reiškinio. Tačiau tebėra problemų, visų pirma susijusių su nusikalstamų veikų tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir sankcijų už korupciją taikymu kai kuriose valstybėse narėse. Įvairiose valstybėse narėse ir toliau buvo keliamos didelės arba labai sudėtingos korupcijos bylos. Vienose valstybėse narėse kovai su korupcija skiriami ištekliai ne visada yra pakankami; o kitose kyla susirūpinimas dėl vykdomų tyrimų veiksmingumo, baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų aukšto lygio korupcijos bylose. Apskritai dėl COVID-19 pandemijos kai kuriose valstybėse narėse sulėtėjo reformos ir sprendimų korupcijos bylose priėmimas.

  1. Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas

Per COVID-19 pandemiją žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai Europoje susidūrė su dideliu spaudimu. Atsižvelgiant į tai, kad perspėjimų apie žurnalistų saugumą skaičius yra didžiausias istorijoje, taip pat į pastarojo meto tragiškus įvykius, šią problemą reikia spręsti visoje ES. 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos, kuri yra pagrindinis teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos informacijos šaltinis, duomenimis, žurnalistų padėtis blogėja keliose valstybėse narėse. Ne visos žiniasklaidos reguliavimo institucijos yra apsaugotos nuo politinės įtakos; o kai kuriose valstybėse narėse politinio kišimosi į žiniasklaidą rizika yra didelė. Naujienų žiniasklaida labai svariai prisidėjo prie piliečių informavimo per COVID-19 pandemiją, nors dėl daugelio apribojimų žurnalistų darbas tapo sudėtingesnis. Pandemija taip pat sukėlė rimtų ekonominių iššūkių žiniasklaidos sektoriui, todėl kai kurios valstybės narės priėmė naujienų žiniasklaidos paramos schemas. Tokia parama turi būti teikiama skaidriai ir teisingai.

  1. Institucinė stabdžių ir atsvarų sistema

Kai kurios valstybės narės toliau tęsė praėjusiais metais vykdytas konstitucines reformas, kad sustiprintų kontrolę ir apsaugos priemones. Kai kurios iš jų neseniai ėmėsi priemonių teisėkūros skaidrumui didinti ir piliečių dalyvavimui gerinti. Apskritai per COVID-19 pandemiją, kuri tapo teisinės valstybės principo taikymo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis laikotarpiu, itin svarbus vaidmuo teko nacionalinės stabdžių ir atsvarų sistemoms, įskaitant parlamentus, teismus, ombudsmenus ir kitas nepriklausomas institucijas. Be to, kyla iššūkių, tokių kaip staigūs pokyčiai ir pagreitintos procedūros, teisėkūros procese arba iššūkių konstitucinės peržiūros sistemai. Apskritai daugumoje valstybių narių pilietinei visuomenei sudaryta palanki aplinka, tačiau kai kuriose valstybėse narėse pilietinė visuomenė ir toliau susiduria su rimtais sunkumais, pavyzdžiui, valdžios institucijų grasinimais, nepakankama apsauga nuo fizinių ar žodinių išpuolių ar nepakankama jų darbą garantuojančių pagrindinių teisių apsauga. Šiuos iššūkius šiuo metu dar labiau apsunkino COVID-19 pandemijos aplinkybės. Keletas pastarojo meto įvykių sukėlė susirūpinimą dėl ES teisės viršenybės, kuri yra itin svarbi užtikrinant ES teisinę tvarką ir valstybių narių lygybę ES.

Tolesni veiksmai

Priėmus 2021 m. ataskaitą dėl teisinės valstybės principo taikymo prasideda naujas dialogo ir stebėsenos ciklas. Komisija siūlo Tarybai ir Europos Parlamentui remiantis šia ataskaita rengti bendro pobūdžio ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas, o nacionalinius parlamentus bei kitus pagrindinius veikėjus ragina toliau intensyvinti nacionalines diskusijas. Komisija taip pat ragina valstybes nares veiksmingai spręsti ataskaitoje nurodytas problemas ir yra pasirengusi padėti joms imtis šių veiksmų.

Pagrindiniai faktai

Metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita parengta glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; padėtis visose valstybėse narėse joje apžvelgiama objektyviai bei nešališkai, vertinant tuos pačius klausimus. Komisijos atliktame kokybiniame vertinime daugiausia dėmesio skiriama reikšmingiems pokyčiams nuo tada, kai buvo priimta pirmoji metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, ir užtikrinamas nuoseklus požiūris, tą pačią metodiką taikant visoms valstybėms narėms, kartu proporcingai atsižvelgiant į pokyčius. 2021 m. ataskaitos taikymo sritis ir metodika yra tokia pat, kaip ir pirmosios metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, priimtos 2020 m. rugsėjo mėn.

Ataskaita yra teisinės valstybės mechanizmo pagrindas. Šis mechanizmas sukurtas kaip metinis ciklas siekiant propaguoti teisinės valstybės principo taikymą ir užkirsti kelią problemų atsiradimui ar didėjimui. Taip siekiama visų pirma gerinti kylančių klausimų ir svarbių pokyčių supratimą ir didinti informuotumas apie juos, taip pat nustatyti teisinės valstybės principo taikymo problemas ir padėti valstybėms narėms kartu su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis rasti sprendimus. Be to, taip valstybės narės gali keistis geriausia patirtimi, diskutuoti tarpusavyje ir mokytis vienos iš kitų.

Mechanizmo tikslas yra prevencija. Jis taikomas atskirai nuo kitų ES teisinės valstybės priemonių rinkinio elementų ir papildo, tačiau nepakeičia Sutartyse įtvirtintų mechanizmų, kuriuos taikydama ES reaguoja į sudėtingesnius su teisine valstybe susijusius klausimus valstybėse narėse. Šios priemonės apima pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, apsaugos procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį.

Be to, esama glaudaus ryšio su ES politika, kuria siekiama atgaivinti ekonomiką ir užtikrinti stiprias teisingumo sistemas, tvirtą kovos su korupcija sistemą ir aiškią bei nuoseklią teisėkūros sistemą, taip pat ES finansinių interesų apsaugą ir tvarų augimą. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių taikant ES priemones, kuriomis skatinamos struktūrinės reformos valstybėse narėse.

Europos Komisijos infomacija

Back to top button