Naujausia LAT nutarčių apžvalga: nuo akcijų apmokėjimo termino praleidimo iki priešingos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylos skyriaus teisėjų kolegija nutartyje pasisakė, kad tuo atveju, kai ieškinio pareiškimo metu ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, tačiau ta reikalavimo teisė pasibaigė pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms reikalavimo teisės bylos nagrinėjimo metu pasibaigimą (pvz., reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo teisės pasibaigimas kitais pagrindais), o ieškovė nepateikė tokio ieškinio reikalavimo atsisakymo, tokio reikalavimo atmetimas teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės lemia ne besąlyginį principo „pralaimėjęs moka“ taikymą, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi tai reikštų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, o priešingai – būtinybę įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių akcijų apmokėjimo termino pagal akcijų pasirašymo sutartį teisinę prigimtį ir teisines pasekmes pažeidus pareigą apmokėti akcijas nustatytu terminu, pabrėžta, kad nors įstatymų leidėjas ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje vartoja sąvoką „akcijų pasirašymo sutartis negalioja“, sisteminė šio straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas įstatymu siekė nustatyti ne akcijų pasirašymo sutarties kaip sandorio negaliojimo pagrindą, bet akcijų pasirašymo sutarties pabaigos, asmeniui neįvykdžius esminę reikšmę turinčios pareigos per naikinamąjį terminą, pagrindą. Sandorio galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikrų sąlygų visuma: sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus, sandorį sudarantys fiziniai asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą, sandorių dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią, sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma. Jei bent viena ši sandorio sąlyga neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris turi trūkumų ir yra laikomas negaliojančiu. Sandorių negaliojimo institutu iš principo, be kita ko, siekiama užtikrinti sandorių teisėtumą. Nė vienu iš nurodytų trūkumų, taigi ir sandorio neteisėtumu, nepasižymi atvejis, kai akcijas pasirašęs asmuo neįvykdo pareigos per nustatytą naikinamąjį terminą apmokėti akcijas ar netinkamai ją įvykdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje, kai ieškovas šiek tiek daugiau nei po dviejų mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutartyje nustatyto termino sumoka visą akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą pasirašytų akcijų emisijos kainą, atsakovė priima šį apmokėjimą ir iki pinigų už akcijas sumokėjimo nesumažina įstatinio kapitalo bei neanuliuoja akcijų, o priešingai, po akcijų pasirašymo sutarties pabaigos pripažįsta ieškovą esant savo akcininku, ieškovo nuosavybės teisės į akcijas nepripažinimas lemtų nesąžiningą sutarties pabaigos rezultatą. Pažymėtina, kad susiklosčiusi situacija iš esmės atitinka ir ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje nustatytą bendrovės teisę perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn, o ABĮ 45 straipsnio 12 dalis neriboja bendrovės teisės po akcijų pasirašymo sutarties pabaigos tokias akcijas perleisti ir akcijas pasirašiusiam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo nuosavybės teisės į akcijas pripažinimu nebūtų pažeisti ir kreditorių interesai.

_____

Nutartyje dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dar kartą pakartota, kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, nes ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, jog tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius, o ieškovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieškinys byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

_____

Nutartyje dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje, pabrėžta, kad tuo atveju, kai antstolis siekia išieškoti iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose PLAIS dalyvaujančiose kredito įstaigose, ar apriboti disponavimą tokiomis lėšomis, tinkamai vadovaudamasis aktualiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, vykdymo veiksmus jis turi atlikti per PLAIS. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo šiuo atveju vadovautis CPK 688 straipsnio nuostatomis, nes pareiškėja – kredito įstaiga, kuriai adresuotas ginčo patvarkymas, nelaikytina tinkamu subjektu CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kitu asmeniu, pas kurį yra skolininko pinigų suma, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Iš ginčo patvarkymo turinio matyti, kad kitas asmuo CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme šiuo atveju nėra aiškus, todėl neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, kurios, be kita ko, negali būti įgyvendinamos, nes nėra konkretaus subjekto, kuriam antstolis gali reikšti pirmiau nurodytus reikalavimus, nustatyti pas konkrečius asmenis esantį turtą ir jį aprašyti ar areštuoti. Pabrėžta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires  veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

_____

Nutartyje dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme pabrėžta, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. L. turėjo teisėtą interesą susipažinti su apeliacinės instancijos teismui pateiktu nauju įrodymu, pasisakyti dėl jo turinio vertinimo. Nesudarius jam tinkamų procesinių prielaidų atsikirsti į pareiškėjos pateiktą naują ir apeliacinės instancijos teismo priimtą įrodymą, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog jo procesinės teisės šiuo aspektu buvo nepagrįstai apribotos. Nagrinėjamu atveju pateiktas naujas įrodymas iš esmės lėmė priešingą negu pirmosios instancijos bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme, todėl toks CPK normų pažeidimas pripažintinas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

_____

Nutartyje dėl kompensacijos už prarastas tarptautines registruotąsias pašto siuntas ir prarastus tarptautinius paprastuosius siuntinius apskaičiavimą konstatuota, kad būtent ieškovui, kaip siuntėjui, siekiančiam gauti kompensaciją už prarastas siuntas ar siuntinius, tenka pareiga pagrįsti siuntų ir siuntinių turinį bei (ar) vertę (pvz., siuntų ar siuntinių negavusių klientų atliktais mokėjimais ar pan.), o atsakovei – ginčyti ieškovo pateiktus įrodymus, jei ji mano tai esant ekonomiškai tikslinga. Tačiau siuntėjui tenkanti įrodinėjimo pareiga neturi būti pernelyg apsunkinta. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į individualias su siuntimu susijusias aplinkybes (siuntimo tikslą, siuntimo pobūdį (asmeninė korespondencija ar verslo tikslais siunčiama siunta) ir pan.) ir į tai, ar siuntėjas turi objektyvias galimybes pateikti siuntų ir siuntinių vertę (turinį) pagrindžiančius įrodymus. Tiek Konvencijos ir Reglamentų reguliuojamų pašto paslaugų teikimo, tiek Monrealio konvencijos reguliuojamo tarptautinio vežimo oru atvejais tarp šalių susiklostantiems santykiams būdingas tam tikro rezultato siekis. Be to, Monrealio konvencijoje įtvirtintas kompensacijos mokėjimas už prarastą bagažą, kurio vertę, kaip ir siuntų bei siuntinių atveju, nustatyti tiksliai dažnai gali būti sudėtinga. Tiek pašto, tiek bagažo paradimo atvejais paslaugos teikėjo atsakomybė ribojama tam tikru dydžiu. Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino Konvencijos, Korespondencijos reglamento ir Siuntinio reglamento nuostatas dėl kompensacijos už prarastas registruotąsias siuntas ir prarastus paprastuosius siuntinius apskaičiavimo, todėl netyrė ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų ieškovo reikalavimui priteisti kompensaciją už tokių siuntų ir siuntinių praradimą išspręsti.

_____

Dar vienoje nutartyje priminta, kad taisyklė, jog reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, priešingai nei nurodo ieškovė nagrinėjamoje byloje pateiktame kasaciniame skunde, laikytina universalia ir taikytina visais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys dėl įvykio, nepriklausomai nuo to, pagal kokios rūšies draudimo sutartį, pripažinimo draudžiamuoju. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutiko su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad byla šiuo atveju nepagrįstai buvo nutraukta. Siekiant teisiškai ištaisyti procesinę situaciją, kai ieškovė pareiškė savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku negalintį būti reikalavimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, byla turėjo būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant teisę ieškovei per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus – suformuluoti ir pareikšti reikalavimus, kurių patenkinimas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius (atsakovės pareigą išmokėti draudimo išmoką bei ieškovės reikalavimo teisę į ją) ir taip užtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą tinkamą įgyvendinimą.

_____

Nutartyje dėl valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių sklypų, pardavimo ne aukciono būdu, pabrėžta, kad  kad teisę lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą suteikia ne detalusis planas, o NŽT priimami teisės aktai (individualūs administraciniai aktai) ir sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis). Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei ieškovai būtų sudarę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešame registre. NŽT negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip įsiterpęs.  

_____

Byloje ieškiniu, kurį apskųstomis teismų nutartimis atsisakyta priimti, ieškovė reiškia negatorinį ieškinį, kuriuo, be kita, ko, prašo įpareigoti atsakovę iš jos (ieškovės) žemės sklypo pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančią tujų gyvatvorę ir tvorą. Šis ieškinys, be kita, ko, grindžiamas tuo, kad ieškovės žemės sklype yra atsakovės tvora, kuri nuo sklypo ribos nutolusi apie 1,10 m, ir tujų gyvatvorė, dėl to ieškovė negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, todėl atsakovė turi pašalinti savo tvorą ir tujas, esančias ieškovės žemės sklype. Teisėjų kolegiaj atkreipė dėmesį, kad negatorinis ieškinys susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškinių dalykų tapatumo, palyginamuoju aspektu įvertinusi teisminio nagrinėjimo objektus ir gynybos būdus pagal ieškovės ieškinį, kurio atsisakymo priimti teisėtumo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, ir pagal ieškovės R. S. prevencinį ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu, darė išvadą, kad šių dviejų ieškinių dalykai nėra tapatūs. Vertinant ieškinių tapatumą nėra reikšmingas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas motyvas, kuriuo teigiama, kad ginčui spręsti būtina pateikti duomenis, patvirtinančius šalių žemės sklypų ribas, o dėl jų vyksta ginčas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų panaikinimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio dalyko, todėl nepagrįstai nustatė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atsisakymo priimti ieškinį pagrindo egzistavimą.